Pastangos išsaugoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą ir pakėlimo ceremonialą

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Lenkų kalba / Polish

LTPagrindiniai išoriniai valstybės savarankiškumo požymiai buvo valstybės pavadinimas, valdovo titulas, atskiras antspaudas su legendoje įrašytu valstybės pavadinimu arba valdovo titulu. Valdovo egzistavimas buvo įprasminamas per jo inauguracijos ceremoniją. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI amžiuje ši ceremonija buvo vadinama didžiojo kunigaikščio pakėlimu. Lietuvai priėmus krikštą, jis buvo įvilktas į krikščioniškos ceremonijos apdarą. Tiek pati ceremonija, tiek per ją teikiamos insignijos – kunigaikščio karūna, tačiau visų pirma kalavijas – simbolizavo valstybės savarankiškumą ir jos valstybingumo tęstinumą nuo valstybės sukūrimo. Valdovo titule būdavo išvardijamos visos jo valdomos teritorijos pagal griežtą hierarchiją ir svarbą valstybėje. Todėl jo tikslumas buvo ypač svarbus. Esant tokiam griežtai reglamentuotam požiūriui į valdovo atributus, Lietuva ir Lenkija pradėjo derybas dėl unijos. Reikėjo susitarti ne tik dėl būsimos valstybės sąrangos, jos pobūdžio, bet ir dėl to, ką daryti su šių dviejų valstybių valdovų titulais, kaip juos sujungti vieno, bendro valdovo titulatūroje, kaip pasielgti su inauguracijos ceremonijomis. Lietuva šiuo atveju atsidūrė pavojingoje padėtyje, nes didžiojo kunigaikščio titulas Vakarų Europoje nusistovėjusioje rangų hierarchijos eilėje buvo žemesnis nei karaliaus. Nors Liublino unijos aktu buvo siekiama panaikinti bet kokius Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžios simbolius, realiame gyvenime dalis jų išliko ir žymėjo Abiejų Tautų Respublikos valdovo titulą iki pat jos padalijimų.

ENThe main external features of the state's autonomy were a state's name, a title of the ruler, and a separate stamp with the name of the state or the title of the ruler written in the legend. The existence of the ruler was introduced during the inauguration ceremony. In the 16th c. in the Grand Duchy of Lithuania, the ceremony was called the rise of the Grand Duke. When Lithuania was baptised, it was celebrated into a Christian way. The ceremony and insignia (the crown of the Duke and, first of all, the sword) provided in the ceremony symbolised the state's autonomy and the continuation of its statehood since the creation of the state. The title of the ruler included all territories ruled by him according to a strict hierarchy and importance in the state. Therefore its accuracy was very important. In presence of such strictly regulated attitude towards the attributes of the ruler, Lithuania and Poland started negotiating for the union. It was necessary to agree on the structure of the future state and its nature. Also, to decide how to treat the rulers' titles of both states, how to unify them, what to do with a title of a common ruler and inauguration ceremonies. At that time Lithuania was in a hazardous position because the title of a Grand Duke in the established title hierarchy in West Europe was lower than the King's title. Although with the act of the Union of Lublin it was aimed to eliminate the symbols of the authority of the Grand Duke of Lithuania, in real life a part of them remained and symbolised the title of the ruler of the Polish–Lithuanian Commonwealth until its division.