Skambieji Vajasiškio varpai

LTVarpas – žemės ir dangaus jungties simbolis; jo prakilnūs garsai kviečia maldai, susikaupimui, atminimui, perteikia kokią svarbią žinią. Bažnyčios bokštų varpai – tai didelės vertės kultūros paveldas, sukaupęs savyje technologijos, meno ir istorijos verčių aspektus. Be to, varpas funkcionuoja skirtingų papročių, tikėjimų, religinių konfesijų sferose. Viduramžiais tikėta, kad varpo gaudesys nuvejąs piktąsias dvasias, sustabdąs epidemijų plitimą. Istoriografiniai šaltiniai mini net apie priesaikos sutvirtinimą, atliekamą po varpais. Tautosakos kūriniuose – legendose ir padavimuose – varpo garsai ataidi iš paslaptingų miestų, nugrimzdusių į piliakalnių gelmes ar ežerų dugną. Šiame straipsnyje aprašoma Salako parapijos Vajasiškio filijinės bažnyčios varpų paveldosauginė vertė, nustatyta in situ ir įvertinta istoriografiniu bei lyginamuoju istoriniu metodais. Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje, kampe prie pagrindinės gatvės, stovi medinė varpinė, statyta kartu su bažnyčia 1863 m. Joje – keturi bronziniai varpai. Iš varpinės sklindantys dūžiai kviesdavo maldai, pranešdavo visus, linksmus ir liūdnus, įvykius šiame miestelyje. Vajasiškio varpai yra tipiški įžymiosios rusų Valdajaus liejyklos gaminių pavyzdžiai. Gražiabalsiai Vajasiškio varpai yra reti kultūros paveldo objektai, verti meno ir technologijos paminklų statuso. Jų įsigijimo aplinkybės, įrašai, dekoras yra glaudžiai susiję su parapijos ir bažnyčios istorija, todėl gali būti traktuojami kaip lokalinės istorijos šaltiniai.

ENA bell is a symbol of connection between earth and sky; its stately sound calls for a prayer, concentration and recollection, and conveys an important message. The bells of church towers are a highly valuable cultural heritage that has accumulated the aspects of values of technology, art and history. Furthermore, a bell functions in the spheres of different customs, beliefs and religious confessions. In the Middle Ages people believed that the sound of a bell whisks away devils and stops the spread of epidemic. Historiographical sources even mention confirmation of an oath under the bells. In folklore – legends and stories – the sound of bells is heard in mysterious cities that have sunk into the depths of mounds or the bottom of lakes. The paper describes the heritage protection value of the bells of Vajasiškis chapel of ease in Salakas parish, which has been established in situ and evaluated by historiographical and comparative historical methods. In the churchyard of Vajasiškis Saint John the Baptist Church, in the corner at the main street, there is a wooden bell tower that was built together with the church in 1863. It contains four bronze bells. The strokes heard from the bell tower would call for a prayer and would communicate all joyful and sad events in the town. Vajasiškis bells are the typical examples of products made at the famous Russian foundry in Valday. Nicely chiming Vajasiškis bells are the rare objects of cultural heritage, worth the status of art and technology monument. The circumstances of their acquisition, records, decoration are closely related to the history of the parish and church; therefore, they may be considered to be the sources of local history.