Indraja - ne tik Saulės duktė: mito kūrimo aplinkybės modernios visuomenės sąlygomis
LTDarbas skirtas specifiniam modernios visuomenės aplinkybėmis sąlygomis kuriamam ir, tuo pačiu, kontraversiškai vertinamam Indrajos mitui analizuoti. Aptariamos prielaidos, galėjusios paskatinti šio mito atsiradimą, taip pat aplinkybės, sąlygojusios ir sąlygojančios šio mito plitimą.Pastebima, kad Lietuvoje fiksuojamas Indrajos vardas savo skambesiu artimas vedų dievo Indros vardui, o šio vardo paplitimas ryškiau dominuoja Rytų Lietuvoje. Atkreipiamas dėmesys, kad būtent atitinkamais Utenos krašto vietovardžiais domėjosi dar archeologas Petras Tarasenka. Spėjama, kad būtent jis galėjo tapti ir Indrajos mitinio vardo krikštatėviu, vienoje savo grožinių knygelių atskirą skyrelį pavadinęs „Svečiuose pas milžinę Indrają“. Sekdama P. Tarasenka, toliau Indrajos mitą „augino“ Eugenija Šinkūnaitė. Jos viešų kalbų ir publikuotų tekstelių dėka, mitas visuomenėje toliau sparčiai populiarėja. Populiarėja tiek, kad akademikas Leonardas Sauka knygoje „Tikra ir netikra liaudie kūryba“ priverstas gana kritiškai analizuoti šios autorės kūrybą. Vis dėlto ir po kritinių pastabų dėl autentiškumo, Indrajos mitas neblėsta, tyrėjų tikslinamas, kryptingai nagrinėjamas. Tarp mokslo žmonių atsiranda romantiškai nusiteikusių šio mito puoselėtojų ir propaguotojų (pvz., Č. Kudaba, P. Slavėnas). Dar daugiau prie mito plitimo prisideda visuomenės iniciatyvininkų veikla. Atsiranda meno kolektyvų, klubų, laikraščių, bendrijų ir kt. visuomenės darinių, pasivadinusių „Indrajos“ vardu. Intensyvi „Indrajos“ vardo sklaida vyksta ir internete. Taip, entuziastų bei loginiais prieštaras mite įžvelgiančių kritikų sąveikos dėka, mitas sukuriamas, gyvuoja ir deklaruoja savo teisę egzistuoti.
ENThe work is dedicated to analysis of Indraja myth, developed under environment of modern society and simultaneously subject to controversy. It discusses preconditions for origin of the myth, as well as circumstances having determined and still determining the spread of the myth. Notably, Indraja name found in Lithuania is close to name of Indra, veda god, while the same name is more dominant in the Eastern Lithuania. The author points out that respective toponyms of Utena land attracted attention of Petras Tarasenka, archaeologist. Possibly it was he who brought this mythical name of Indraja up, having called a separate chapter in his fiction books as “At home with the colossal Indraja”. Following tradition by P. Tarasenka, the myth of Indraja was developed by Eugenija Šinkūnaitė. Due to her public speeches and published texts, the myth is gaining rapid public awareness. It is so popular that academic Leonardas Sauka was compelled to provide rather critical review of the works of this author in his book “Folklore, both genuine and untrue”. Still even following critical remarks concerning authenticity, the myth of Indraja survives, is reviewed by researchers and subject to targeted studies. Even among scientific community there are individuals of romantic notions, fostering and advocating the myth (Č. Kudaba, P. Slavėnas). Public figures with initiative contribute to the myth even more. There are art groups, clubs, newspapers, communities and other formation in society using name of Indraja. Indraja name is actively spread in internet too. This is how the myth is developed, lives and declares its right to exist, all based on interaction of enthusiasts and critics, finding logical contradictions in a myth.
