Active measures gone awry: transformation in Central and Eastern Europe, 1989–1992

LTSovietų bloke kalintų tautų išsivadavimas 1989-1992 m. buvo nenumatyta nesėkmingų Sovietų Sąjungos pastangų išsaugoti socializmą pasekmė. Siekdami įgyvendinti nuosaikias reformas, sovietų lyderiai išlaisvino jėgas, kurių fiziškai nebepajėgė pažaboti. Imperija sužlugo ir prasidėjo politinio režimo kaita. Šiame straipsnyje aptariamas vienas politinės kaitos mechanizmų – transformacija. Šiuo atveju transformacija nėra tapatinama su demokratizacija ar liberalizacija, bet priešingai – ji laikomalaisvės ir nepriklausomybės būvio pakaitalu. Transformacija reprezentuoja tokią kaitą, kuriai nebūdingas radikalus politinio valdymo sistemos ir socialinės bendruomenės evoliucijos lūžis. Transformacijos metu vyksta komunistinės sistemos prisitaikymas prie naujų politinės realybės sąlygų. Straipsnyje bandoma įrodyti, kad po 1989 m. komunizmas Lenkijoje bei Vidurio ir Rytų Europoje nesužlugo, bet pakeitė savo pavidalą ir taktiniais sumetimais priėmė politines demokratinio žaidimo taisykles. Pateikiama šią idėją pagrindžiančių svarbiausių istorinių įvykių, procesų ir reiškinių apžvalga: aptariamas politinio ir visuomeninio pasipriešinimo judėjimas Lenkijoje XX a. 9 deš. pradžioje, M. Gorbačiovo vykdytos persitvarkymo politikos pasekmės ir poveikis komunistinių režimų kaitai Vidurio ir Rytų Europoje, komunizmui lojalių politinių elitų stagnacija bei pastangos išsaugoti galios pozicijas (ypatingas dėmesys skiriamas Lenkijos atvejui). Taip pat aptariamas Lenkijos, Baltijos valstybių, Ukrainos, Baltarusijos ir Moldovos kelias pokomunizmo link.

ENLiberation of nations imprisoned in the Soviet bloc in 1989-1992 was an unexpected consequence of unsuccessful attempts by the Soviet Union to preserve socialism. The Soviet leaders, seeking to carry out modest reforms, set loose powers they were physically unable to master. The Empire collapsed and the transformation of political regime was underway. The article discusses transformation as a mechanism of political change. In this case transformation is not equivalent to democratisation or liberalisation, on the contrary, it is deemed a substitute for freedom and independent state. Transformation represents a type of change that does not include a radical breaking point in evolution of political governance system and social community. During transformation, communist system adapted to new political realities. The article seeks to demonstrate that even after 1989 communism in Poland and Central and Eastern Europe did not collapse but changed its shape and for tactical purposes adopted political rules of democratic game. The paper provides review of key historical events, processes and phenomena supporting the above idea: it discusses movement of political and public resistance in Poland 1980s, consequences of the reform policy by M. Gorbachev and their impact on the change in Communist regime in the Central and Eastern Europe, stagnation of communism-loyal political elite and effort to retain positions of power (particularly focussing on Poland). The paper also discusses roads of Poland, Baltic States, Ukraine, Belarus and Moldova to the post-communism.