Apie vargonų terminus

LTPublikacija skirta vargonų terminijos tyrimams. Prieškario Lietuvoje tvarkant vargonų terminiją rimtesnių žingsnių nebuvo padaryta. Šiame kontekste išskirtinas vienas pavyzdys – Kavarsko bažnyčios vargonai, kuriuose pirmą ir kol kas vienintelį kartą bandyta registrus pavadinti lietuviškai arba tarptautinius pavadinimus rašyti su lietuviška galūne. Apie 1965 m. muzikologas A. Venckus ėmėsi iniciatyvos tvarkyti lietuvišką muzikos terminiją. Vargonų aprašymui ir terminų tyrimui buvo skirti A. Krutulio bei J. Kazlausko veikalai. 1972 m. buvo įkurta vargonų dirbtuvė, kurioje prireikė lietuviškų terminų. Tvarkant vargonų terminus verta pabendrauti su lietuvių kalbos bei liaudies buities žinovais. Vargonai, nepaisant jų išorinio sudėtingumo, yra paprastas instrumentas. Daug panašių dalių yra įvairiuose statiniuose, padarguose, buityje. Tad daugeliui vargonų dalių įvardijimui nereikia ieškoti kokių nors specialių terminų. Tačiau vargonuose esama ir specifinių dalykų, kuriems apibūdinti vartojami svetimos kilmės žodžiai. Dalis senųjų Lietuvos vargonų registrų pavadinimų yra lotynų ar italų kilmės, dalis vokiečių, yra sulenkintų formų. Darant naujus vargonus, vartojami tradiciniai registrų pavadinimai, jų nelietuvinant, tačiau pagal galimybes vengiant vokiškų ar lenkiškų formų. Tvarkant vargonų terminiją jau nemažai nuveikta. Taisyklingos lietuviškos terminijos laikytasi V. Bičiūno „Muzikinės akustikos pagrinduose“ (1988) ir enciklopedijų leidyklos leidiniuose.

ENThe word dailylentė which was fixed in 1948 did not get into standard language dictionaries and dictionaries of terms for a long time. (Apdarinė) sienlentė (lining) could compete with dailylentė, but it did not take root with any meaning. At the beginning dailylentė was categorised as lentjuostės (lath, slat) or medjuostės (fillet).Much later, when dailyjuostė (which was also fixed in 1948) took root dailylentė became categorised as lentos (boards) or lentelės (slats). A fifty year long process was coming to an end. This was a part of the wider terminological development,the results of which are the above mentioned term sienlentė (lining), and a\so griiullentė (floor board), parketlentė (parquet block, wood block), vagonlentė (truck/wagon board), stoglenlė (spingle), spraustlentė (match board), newly terminological storlentė (batten, deal), plonlentė (board) and medjuostė, lentjuostė (plank, lath), rėmjuostė (fillet, moulding), grindjuostė (skirting, skirting board, skirting plate, plinth), lubjuostė (ceiling plank), etc. Greater systematisation (components -lentė and -juostė) gives more clear terms.