After Alyosha: Baltic citizenship requirements twenty years after the fall of Soviet communism
LTNuo pat nepriklausomybės paskelbimo pradžios buvusios sovietinio režimo Baltijos valstybės pradėjo intensyviai diskutuoti nacionalinės pilietybės klausimais. Pilietybės suteikimo tvarkos nustatymas tapo esminiu nepriklausomų valstybių prioritetu. Pilietybės reglamentavimo klausimai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nuolat diskutuojami politiniame, teisiniame bei moksliniame kontekste. Straipsnyje remiantis išsamia Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisės aktų, reglamentuojančių pilietybės klausimus, analize, stengiamasi ištirti, kaip šių įstatymų nuostatos derinasi su tarptautinės teisės reikalavimais, Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika. Straipsnyje analizuojamos pilietybės sampratos, Jungtinių Tautų ir kitų organizacijų teisės aktai, Baltijos valstybių įstatymų nuostatos vertinamos kitų valstybių pilietybės nuostatų aspektu. Taip pat siekiama įvertinti, kaip pilietybės reguliavimo klausimai įtakoja atskirų asmenų grupių, tokių kaip tautinės mažumos, asmenys be pilietybės, teisių užtikrinimo problematiką. Tyrimo metu gauti rezultatai atskleidžia, kad nepaisant to, jog Baltijos valstybių pilietybės reglamentavimo įstatymai yra pakankamai griežti, jie nepažeidžia nustatytų tarptautinės teisės reikalavimų. Pastebima, kad Baltijos valstybių atveju reglamentuojant pilietybės suteikimo klausimą, daug dėmesio skiriama valstybinės kalbos reikalavimams. Toks reguliavimas gali būti pateisinamas siekiu išsaugoti ir užtikrinti mažai paplitusių tautinių kalbų vartojimą.
ENEver since the day the independence was proclaimed, Baltic States of former Soviet regime engaged in intense discussions on issues of national citizenship. Establishment of naturalisation procedure became a key priority of the independent countries. Issues on regulation of citizenship in Lithuania, Latvia and Estonia are subject to regular political, legal and scientific debate. The article relies on an extensive analysis of legislation governing citizenship in Lithuania, Latvia and Estonia and seeks to examine the way the above legislation meets international law and the case law of the International Court of Justice. The article deals with concepts of citizenship, regulations of the United Nations and other organisations, and provides an assessment of laws in the Baltic States compared to provisions on citizenship in foreign countries. The paper also seeks to assess the way issues on citizenship affect exercise of rights by specific groups of individuals, such as ethnic minorities and stateless people. The outcome of the study suggests that despite the fact that laws governing citizenship in the Baltic States are sufficiently strict, they do not breach relevant international law. The author observes that regulation of naturalisation issue in the Baltic States requirements on the official language become top priority. Such a regulation can be motivated by an intention to preserve and ensure usage of small national languages.
