Funkcjonowanie sejmiku wileńskiego w latach 1717-1795 : między szlacheckim parlamentaryzmem a samorządem

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Funkcjonowanie sejmiku wileńskiego w latach 1717-1795: między szlacheckim parlamentaryzmem a samorządem
Alternative Title:
Operating of the Vilnius Dietiny (Sejmik) in 1717-1795: between parliamentarism of the nobility and self-government
Authors:
Jurgaitis, Robertas
In the Book:
Praktyka życia publicznego Rzeczypospolitej Obojga Narodów w XVI-XVIII wieku : materiały XVIII konferencji Komisji Lituanistycznej przy Komitecie Nauk Historycznych PAN w dniach 22-23 września 2009 / pod red. Urszuli Augustyniak i Andrzeja B. Zakrzewskiego. Warszawa: Instytut Historii PAN, 2010. P. 35-53
Keywords:
LT
18 amžius; Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Administravimas. Valstybės tarnyba / Administration. Public service; Parlamentas. Seimas / Parliament; Bajorai. Didikai. Valdovai / Gentry. Nobles. Kings.
Summary / Abstract:

LTNuomonė, kad seimeliai LDK savo raidos ankstyvojoje stadijoje, buvo suprantami kaip institucija, glaudžiai susijusi su Seimu, buvo suformuluota XX a. pradžioje Iwano Łappo. Ši nuomonė šiuolaikinėje istoriografijoje tapo nekvestionuojamu stereotipu. Pastaruoju metu Lietuvos istoriografijoje yra skiriamas didelis dėmesys Vilniaus seimelio reikšmei tiek Abiejų Tautų Respublikos (toliau – ATR), tiek LDK seimelių hierarchijoje. Pagal svarbumą Vilniaus seimelis ATR buvo trečias po Krokuvos vaivadijos ir Poznanės bei Kališo vaivadijų seimelių, o LDK – pirmas. Straipsnyje analizuojama Vilniaus seimelio (Sejmik) veiklos 1717–1795 metais specifika, nagrinėjamos svarbiausios Vilniaus seimelio bendradarbiavimo su kitomis įvairaus lygio valstybės institucijomis problemos. Straipsnyje taip pat analizuojami Vilniaus seimelio veiklos (sesijų) organizavimo techniniai klausimai tokie, kaip, pavyzdžiui, sesijų vieta, jų skaičius ir sesijų trukmė, sesijų pirmininkavimo klausimai, tiriama balsavimo praktika, su seimelio nutarimais susiję aspektai. Darbe apibrėžiama analizuojamo Vilniaus seimelio veiklos pobūdis ir reikšmė. Per Vilniaus seimelio veiklą, suprantamą kaip vietinė kilmingųjų savivalda ir tuo pačiu metu kaip parlamentinė žemiausio lygmens institucija, atskleidžiami kilmingųjų parlamentinės valdžios ir kilmingųjų vietinės savivaldos ryšiai XVIII a. Straipsnyje pateikiamos dvi diagramos, viena lentelė ir viena schema.Reikšminiai žodžiai: Bajorai; Bajorų savivalda; Parlamentarizmas; Savivalda; Seimas; Vilniaus seimelis; Vilnius; 18 amžius; 18th Century; Diet; Nobility; Nobility's self-government; Parliamentarism; Self-government; Vilnius; Vilnius dietines.

ENThe paper discuss the specificity of operations by the Vilnius Dietiny (Sejmik) between 1717 and 1795, the most important problems of its cooperation with other state institutions of various levels; technical questions pertaining to organisation of its sessions (place of proceedings, number of sessions and their duration, their presidency, practice of voting and passing of resolutions), and emphasises the character and importance of the presented dietiny (sejmik). Through the operation of the dietiny (sejmik) seen as the manifestation of local self-government of the nobility, and at the same time a parliamentary institution of the lowest level, the paper presents the relations between the parliamentary government of the nobility and local self-government in the 18th century. [From the publication]

Subject:
Istorija / History
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/31493
Updated:
2013-04-28 22:24:18
Metrics:
Views: 16
Export:
Download