Kilka pytań w związku z formami instytucjonalnymi życia publicznego Wielkiego Księstwa Litewskiego: czasy pierwszych Wazów

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Kilka pytań w związku z formami instytucjonalnymi życia publicznego Wielkiego Księstwa Litewskiego: czasy pierwszych Wazów
Alternative Title:
Some questions about institutional forms of public life in the Grand Duchy of Lithuania: the times of the Early Vasa Kings
Summary / Abstract:

LTStraipsnis skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) viešojo gyvenimo institucijų, funkcionavusių pirmųjų Vazų valdymo laikais, analizei. Sąvoka „viešasis gyvenimas LKD“ autoriaus suvokiama, kaip visos valstybės arba vietos visuomenės, arba individo inspiruota veikla, t.y. susijusi su savivalda. Jos organizacinė forma tiriamu laikotarpiu buvo šlėktos suvažiavimai ir seimeliai, LDK suvažiavimai (vadinti Vilniaus konvokacijomis) ir tribunolai. Valstybės gyvenime svarbų vaidmenį vaidinusios konfederacijos pirmųjų Vazų valdymo metu svarstė vien ekonominius klausimus. LDK seimeliai rinkdavosi kiekviename paviete. Dalyvavimo juose pirmenybės teisė priklausė senatoriams (tarp jų vyskupams) ir šlėktai. Žemosios ir kitatikių dvasininkijos atstovai taip pat galėjo dalyvauti, jei priklausė šlėktos luomui. Sunku spręsti, kiek šlėktų dalyvaudavo seimelių posėdžiuose. Daugiausia dalyvių susirinkdavo į elekcinius ir atstovų seimelius. Seimelių nutarimai buvo privalomi visiems, net ir nedalyvavusiems. Labai mažai žinoma, kokia buvo seimelių darbo procedūra, kuo skyrėsi lietuvių (katalikų ar evangelikų) ir rusų (stačiatikių) seimeliai, nežinia, ar juose būdavo balsuojama, kaip apie nutarimus būdavo pranešama nedalyvavusiems (nutarimai nebūdavo spausdinami). Straipsnyje aptariamos seimelių instrukcijos atstovams į Seimą arba Vilniaus konvokaciją. Svarbius sprendimus (kaip 1621 m. dėl mokesčių ir kariuomenės mobilizavimo) galėjo priimti ne vien seimeliai, bet ir niekieno neįgaliota vaivadijų ar pavietų šlėkta, susirinkusi į savo susirinkimus.

ENIn the author's opinion, the term: "the public life of the Grand Duchy of Lithuania" means inspired or spontaneous operating of the whole society, local societies or even individuals. In the aspect of subject matter, it contains all what is connected with the Republic of Both Nations, with the Grand Duchy of Lithuania itself and with local province (voivodship) or county. Therefore, it is a self-government activity. The organisational forms of this activity were the nobility's assemblies, including dietines (sejmiki) described in the law. That dietines (sejmiki) were only one form of assemblies is testified by the fact that they could transfer their tasks and jurisdictions to occasional assemblies of the nobility. What is more, that - like in 1621 - important decisions, such as con cerning tax payments and enlistments to county chorągiews (Polish, sing, chąrogiew, meaning literally "banner", a basic administrative unit of the Polish army) were made by the nobility summoned for the levee-en-masse from individual counties and provinces of the Grand Duchy of Lithuania.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/31491
Updated:
2022-01-28 22:24:14
Metrics:
Views: 21
Export: