Kauno marių užtvindytų gyvenviečių vietinio kalbinio varianto rekonstrukcija ir dabartinė vartosena

LTDisertacijoje iš daugiamatės dialektologijos perspektyvos rekonstruotas Kauno marių užtvindytų gyvenviečių vietinis tarminis variantas ir atskleista dabartinė jo vartosena. Pirmą kartą ištirta gyventojų, kurie XX a. 6-ajame dešimtmetyje dėl Kauno hidroelektrinės statybos buvo iškeldinti iš Nemuno slėnio, kalba. Suradus ir apklausus dar gyvus žmones, realiuoju ir stebimuoju laiku nustatytos dažniausios jų vartojamos tarminės ypatybės, o atminties laiko metodu rekonstruota ir senoji jų šnekta. Remiantis specialiai šiam tyrimui sudarytu tarmių analizės modeliu, išsiaiškinta, kad tarminiu požiūriu tiriamasis plotas prieš užtvindymą turėjo būti homogeniškas ir priklausyti vakarų aukštaičių kauniškių pietrytiniam variantui (priedzūkiui). Šis variantas gajus ir dabartinėse pateikėjų gyvenamosiose vietovėse, tačiau esama ir protarpinės vartosenos – tarminė kalba daugeliu atvejų vartojama greta netarminės. Disertacijoje aprašomosios statistikos metodu atskleisti tarminių ypatybių stiprumo rodikliai: apskaičiuota, kurios tarminės ypatybės yra stipriausios, ir prognozuojama jų išlikimo perspektyva. Reikšminiai žodžiai: Kauno marios, dialektologija, geolingvistika, vakarų aukštaičių kauniškių patarmė, priedzūkis.

ENThe dissertation, using the perspective of multidimensional dialectology, reconstructs the local language variant of the settlements flooded by the Kaunas Lagoon and determines its current usage. The language of the people evicted from the Nemunas Valley in the 1950s due to the Kaunas Hydroelectric Power Plant being built was analysed for the first time. After finding and interviewing the living inhabitants, their most frequently used dialectal features were identified in real and apparent time, and their former local subdialect was reconstructed using the memory time method. Based on a dialect analysis model developed specifically for this study, it was found that, from a dialectal point of view, the study area had to be dialectally homogeneous and belong to the southeastern variant of Western Aukštaitian of Kaunas (Priedzūkis). This variant is still common in the areas currently inhabited by the informants, but there is also intermittent usage: the dialectal language is in many cases used alongside non-dialectal language. The dissertation uses the descriptive statistics method to reveal the indicators of the strength of dialectal features: it was calculated which dialectal features are the strongest and a prediction was made about their survival prospects. Keywords: Kaunas Lagoon, dialectology, geolinguistics, Western Aukštaitian subdialect of Kaunas, Priedzūkis.