Vaiko mokyklinio brandumo įvertinimo galimybių problema

LTVaiko mokyklinio brandumo įvertinimo problema – viena aktualiausių pedagoginių psichologinių problemų, siejamų su tolesnėmis vaiko asmenybės raidos ir sėkmingumo (ne tik mokyklinio) perspektyvomis. Straipsnyje teorinių ir empirinių tyrimų pagrindu plačiame mokyklinio brandumo, jo rodiklių sampratos, įvertinimo galimybių analizės kontekste nagrinėjama trijų vaiko brandumui įvertinti taikomų metodikų – Kerno-Jiraseko, Jiraseko verbalinio mąstymo ir kontrolinio piešimo – efektyvumo problema. Tyrime dalyvavo140 Klaipėdos m. mokyklų pirmokų. Dėl mokyklinio brandumo sampratų nevienareikšmiškumo sunku išskirti šio reiškinio bendriausius rodiklius. Nesant patikimų bendrų mokyklinio brandumo rodiklių sunku pasirinkti tinkamas vertinimo metodikas. Skirtingomis metodikomis gauti įverčiai nustato įvairias mokyklinio brandumo sferas. Gauti rezultatai leidžia manyti, jog, ko gera, Kerno-Jiraseko metodika vertina funkcinę brandą, kontrolinio piešimo metodika – psichologinę brandą, todėl kyla klausimas dėl šiomis metodikomis nustatytų brandumo lygių ir įvardijamų charakteristikų lyginimo korektiškumo. Mūsų atlikti tyrimai leidžia kalbėti apie galimybę gana tiksliai pasirinkti metodiką: kai reikia nuspręsti, ar vaikas pakankamai subrendęs, kad be didesnių problemų galėtų pradėti mokytis mokykloje, gali pakakti Kerno-Jiraseko metodikos įverčių: turint tikslą prognozuoti tolesnę vaiko raidą, gali būti tikslingesnis Kontrolinio piešinio tyrimas. Mokytojų nuomonių apie vaikų brandumo lygį tikslumas kelia abejonių, nes psichologinio įvertinimo rezultatai dalies jų nepatvirtina.

ENThe issue of assessment of a child’s school maturity is one of the most burning pedagogical and psychological issues related to further development of a child’s personality and success prospects (not only in school). The article, which is based on the data of theoretical and empirical research in the wide context of school maturity, the concept of its indicators, and the analysis of assessment opportunities, analyses the problem of efficiency of three methodologies applied to assess a child’s maturity, i.e. Kern-Jirasek’s verbal thinking and controlled drawing observation. 140 first form pupils of Klaipėda schools participated in the research. The ambiguity of concepts of school maturity makes it difficult to identify the most common indicators of the phenomenon. With no reliable common indicators of school maturity present, it is difficult to choose proper assessment methodologies. The estimates obtained by applying various methodologies define various spheres of school maturity. The obtained results allow presuming that Kern-Jirasek’s methodology assesses the functional maturity and the controlled drawing observation assesses the psychological maturity of a child, therefore, the question as to whether it is correct to use the level of maturity and characteristics established with these methodologies for comparison arises. The research we have performed allows presuming the possibility for a rather accurate selection of material, i.e. when estimates obtained under Kern-Jirasek’s methodology to decide whether a child has sufficiently matured for school; when the controlled drawing observation is more accurate seeking to forecast further development of a child. The accuracy of teachers’ opinion on the level of children’s maturity raises certain doubts.