Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama

LTTai prisiminimų knyga, skirta Žibunto Mikšio 100-mečiui. Paryžiuje gyvenusio ir kūrusio lietuvių grafiko sukaktis tapo proga surengti jo kūrybos parodą Vytauto Kasiulio muziejuje, susitelkiant ne tik į menininko darbus, bet ir į jo kūrybinę aplinką – žmones, su kuriais jis bendravo, su kuriais keitėsi idėjomis, laiškais, kūrė bendrus projektus. Šioje prisiminimų knygoje, kurios pirminis sumanymas kilo vokiečių menininkui Raineriui Gottliebui Mordmülleriui, atskleidžiami ne vien įvairūs Ž. Mikšio biografijos aspektai. Tai labai asmeniškas leidinys, kuriame atsiminimais apie emocijų kupiną bendravimą dalinasi filosofas Arūnas Sverdiolas, literatūrologas Vytautas Bikulčius, menininko kūrybinės biografijos detales atskleidžia dailėtyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, skulptorius R. G. Mordmülleris ir poetas Raymondas Beyeleris. Susitikimai ir bendravimas su Ž. Mikšiu palikdavo nepaprastai stiprų įspūdį visiems, kam teko susidurti su šiuo menininku. Anot A. Sverdiolo, „Mikšys priklausė kartai, kurią vienas iš stambiausių šios kartos mąstytojų Vytautas Kavolis pavadino „nužemintųjų“, tai yra netekusių saitų su savąja natūralia dvasine dirva, karta.“ Tačiau netekęs Lietuvos, jis susikūrė savo dvasinę dirvą, savo aplinką, kurią sudarė menininkai, filosofai, jo kūrybą analizavę dailėtyrininkai, žmonės, kuriems jis buvo reikšmingas įvairiais aspektais. Tris gyvybiškai svarbias kultūros sritis – teatrą, dailę ir literatūrą – savo kūryboje sujungęs Ž. Mikšys Paryžiuje buvo nematomais saitais susijungęs su daugybe žmonių, kuriems darė įtaką ir kurie savo prisiminimais pasidalino šioje knygoje, iliustruotoje menininko kūriniais.