Królewicz Kazimierz, patron Polski i Litwy - święty władca?
LTŠiame straipsnyje yra pristatoma valstybės globėjo iš karališkosios dinastijos kulto istorija, bei šventųjų valdovų garbinimo tradicijos šaltiniai ir prototipai. Be to, straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar aplinkybės, suformavusios šventųjų valdovų kultus X–XII a. bei XVI–XVII a. galėjo sąlygoti didžiulius skirtumus hagiografijoje taip, kaip ir valdovų ikonografijoje. Autorė taip pat analizuoja būdus, kuriais šv. kunigaikščio Kazimiero kultas ankstyvaisiais naujaisiais laikais yra panašus su giminingais viduramžių šventaisiais valdovais. Politinis vystymasis Lietuvoje XIV a. buvo labai panašus pagoniškų valstybių ankstesniais amžiais augimui. Vengrai buvo paskutinė Vidurio Europos tauta, priėmusi krikščionybę. Vengrijai tapus krikščioniška šalimi, šv. Stepono kultas buvo vystomas panašiomis aplinkybėmis, kurios egzistavo Lietuvoje turint omenyje šv. Kazimiero garbinimo tradiciją. Barokinė šv. Kazimiero hagiografija buvo persmelkta dorybių, kurios buvo akcentuojamos Viduramžių laikotarpiu. Vaizdai, retorinės figūros ir simboliai, kurie buvo būdingi Viduramžiais, buvo vėl pabrėžti, pasikartojo ir buvo panaudoti jo garbinimo tradicijai. Straipsnyje siekiama atskleisti, kaip kunigaikščio Kazimiero garbinimas įgavo tipiškus valstybės globėjų bruožus, ir kaip jo kultas integravosi į pamaldumo tradiciją Europos šventiesiems valdovams. Daroma išvada, kad palaipsniui kunigaikštis šv. Kazimieras atsistojo į vieną gretą tarp šv. Stepono, šv. Vaclovo ir šv. Vladislavo.Reikšminiai žodžiai: Ankstyvieji naujieji laikai; Hagiografija; Jogailaičiai (Jagiellonian dynasty); Jėzaus Draugija; LDK; Politinė kultūra; Valstybės globėjas; Valstybės globėjo kultas; Šv. Kazimieras; Šv. Steponas; Šv. Vaclovas; Šventieji karaliai; Šventųjų kultas; Šventųjų valdovų garbinimo tradicija; Hagiography; Holy kings; Political culture; Saint Prince Casimir; Saints cult; St Casimir; St Stephen; St Vaclav; St. Casimir; Early Modern Time; Jagiellonians; Society of Jesus; Cult of the state patron; State patron; Worshipping tradition of the holy rulers.
ENThis article presents the history of the cult of the state patron from the royal dynasty and the sources and prototypes of worshipping tradition of the holy rulers. In addition, the article seeks to answer the question as to whether the factors determining the rise of the worshipping cult of the holy rulers in the 10th–12th c. and the 16th–17th c. could determine significant differences in the historiography and the iconography of the rulers. The author also analyses the similarities of the cult of St. Casimir to the cults of the holy rulers of the Middle Ages. Political development in Lithuania in the 14th c. was similar to the growth of pagan states in earlier centuries. Hungary was the last state in Central Europe to accept Christianity. After Hungary became a Christian state, the cult of St. Stephen was developing under similar circumstances to those existing in Lithuania bearing in mind the worshipping tradition of St. Casimir. The Baroque hagiography of St. Casimir was abundant with various virtues, which were highlighted in the Middle Ages. Images, rhetoric figures and symbols, which were characteristic in the Middle Ages, were again highlighted and used for the tradition of worshipping of St. Casimir. The article aims to reveal the way the worshipping of the Duke Casimir gained typical features of the state patrons and the way his cult integrated into the worshipping tradition of European holy rulers. The author concludes that the duke St. Casimir gradually entered the same row between St. Stephen, St. Wacław and St. Władysław.
