LTNagrinėjamos Lietuvos buvimo Europos Sąjungoje ekonominės pasekmės, paliečiant ir politinius to aspektus bei apibendrinant 5 metų narystės patirtį, prieš įstojimą 2004 m. buvusius lūkesčius ir realią situaciją po JAV sukeltos pasaulinės ekonominės krizės. Prasidėjusi nuo 2008 m. ji skaudžiai palietė ir Lietuvą: ekonomikos augimo sulėtėjimas, išaugusi emigracija ir t. t. Jai nebuvo iš anksto pasiruošta. Reiškiamas požiūris, kad nors integracija daro panašią įtaką visoms Europos Sąjungos narėms, tačiau pasinaudojimo jos teikiamomis galimybėmis laipsnis priklauso nuo kiekvienos valstybės – ES narės nacionalinės politikos. Jei ES teisinių normų įdiegimo prasme Lietuva ir kitos naujos narės dažnai net lenkia senąsias ES nares, tai daugelyje kitų sričių matoma pernelyg pasyvi politika: nebaigtas integracijos procesas (įstojimas į Šengeno zoną), ES Rytų partnerystės programa, Baltijos šalių energetinė politika siekiant įsijungti į ES energetinę rinką. Primenamas ir nesėkmingas Lietuvos bandymas 2007 m. pakliūti į Euro zoną, nors infliacijos rodiklių viršijimas buvo nedidelis. Penkerių metų patirtis taip pat parodė, kad nepaisant ES išsiplėtimo nepasitvirtino nuogąstavimai, kad ES narių skaičiaus padidėjimas gali sutrukdyti unijinių institucijų veiklą, sprendimų priėmimą ar net institucinį paralyžių. Vis dėlto praėjo per mažai laiko išsamesniems apibendrinimams. Straipsnyje nemažai remiamasi europinės integracijos procesus nagrinėjančių autorių darbais ir pripažįstama, kad naujų narių dalyvavimas ES politikoje bus viena svarbiausių tolesnių Europos studijų tyrimų krypčių.
ENThe article discusses the impact of European Union membership on the economy, poli tics and policies of the new member states, in particular Lithuania. It first presents the forecasts and arguments regarding the impact of EU enlargement that were discussed before the enlargement in 2004 -2007. It draws on the work of European inte gration literature, stating that it was the approaching EU enlargement into the Central and Eastern Europe which caused the wave on theorizing the issue of enlargement which has been absent before. The main issue was to explain the reasons behind the EU decision to expand, as well as the conditions for the effective application of EU norms into the acceding countries. Most economic researchers predicted that the enlargement will contribute to the economic growth of acceding countries (although the transfer of regulatory norms in some cases could be considered to be suboptimal), and the EU as a whole. There was more uncertainty regarding the impact of the enlargement on the functioning of the EU and the compliance of the new members with the EU norms.