Monografija apie Vilniaus bernardinų bažnyčią ir konventą

LTVienas iškiliausių Lietuvos kultūros paveldo paminklų – Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Bernardino Sieniečio bažnyčia bei vienuolynas, kitaip – konventas, nuo XV a. vidurio iki XIX a. antrosios pusės buvęs svarbiausias Mažesniųjų brolių observantų centras Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje, yra Rūtos Janonienės tyrinėjimo objektas, vaizdžiai atsiskleidžiantis besikeičiančioje 400 metų istorijoje. Parengtos knygos pamatas – rašytiniai ir ikonografiniai šaltiniai bei autorės kone du dešimtmečius atliekami natūros tyrimai. Pažymėtina, kad knygą rengiant panaudoti anksčiau netyrinėti archyvai, patikrinta ir patikslinta anksčiau skelbta informacija. Monografijoje pateikiama daugybė naujos, anksčiau neskelbtos medžiagos. Knygos turinys aiškiais ir kryptingais atskirų dalių ir skyrių pavadinimais mums pasakoja keturių suvirš šimtmečių istoriją. Pirmoje dalyje apžvelgus Bernardinų vienuolyno istorinę raidą, detaliai pasakojama apie konvento bendruomenę, atskleidžiant tiek vienuolinio gyvenimo ritmą, tiek akcentuojant jos pagrindinę misiją skelbti Dievo Žodį bei atlikti sielovados darbą. Kitose penkiose dalyse Rūta Janonienė nuosekliai pasakoja, kaip, bėgant amžiams, visi minėtieji pranciškoniškojo dvasingumo bruožai atsispindėjo Vilniaus bernardinų konvento architektūroje ir meno kūriniuose, kintant jų perteikimo formoms. Ypač vertinga antroji dalis, nes čia analizuojama ankstyviausia XVI a. pradžios sienų tapyba, kurioje skleidžiasi pranciškoniškosios observacijos idėjos.

ENOne of the most prominent monuments of Lithuanian cultural heritage – Church and Monastery of the Saint Francis of Assisi and Saint Bernardino of Siena, or the Convent, in Vilnius which was the centre of Observants of the Order of Friars Minor in the Grand Duchy of Lithuania from mid-15th century to the second half of the 19th century – is the object of research by Rūta Janonienė graphically revealed over the turbulent 400-year history. The foundation of the book is written and iconographic sources and author’s own field research of almost two decades. The study also builds on previously not researched archive, examination and revisions of information published in earlier years. The monograph provides significant new and previously unpublished material. Through clear and purpose-led headlines of individual chapters and sections the book narrates 400-year long history. A glance at the historic evolution of the Bernardine Convent in the first chapter is followed by a detailed narration of the Convent’s community showing us both the rhythm of monastic life and its main mission to proclaim the word of God and offer pastoral care. In other five chapters the author coherently tells the story of how over the centuries all these Franciscan spiritual features reflected in the architecture and art work of Vilnius Bernardine Convent with changes in the forms of their rendering. The second chapter is particularly valuable in that it analyses the earliest wall paintings dating back to early 16th century which highlight the Franciscan traditions of observation.