Creative mission: socialization versus desocialization

LTKūrybiškumo problemos (visų pirmiausia – meninės) yra plačiai ir įvairiai tyrinėjamos literatūroje, analizuojančioje estetines temas, tuo tarpu požiūris į meną ir jo misiją yra nusakomas bendrais bruožais per jo atliekamas skirtingas funkcijas. Menas subjektyviai atspindi tikrovę, užgriebdamas visuomenėje įsisenėjusias problemas, kurių dar pati visuomenė nėra užfiksavusi. Menas savitu būdu socializuoja normas saugančius įpročius – taip drauge su kitomis socializacijos institucijomis įsitraukia į objektyvų besikeičiančių normų procesą. Menininkas naudojasi socialinių normų skleidimu, jo siekis vadovautis normomis yra susijęs su laiku (pavyzdžiui, modernizmo era), taip pat kaip su atskiromis socialinėmis visuomeninėmis grupėmis. Menas naudojasi egzistuojančiais prieštaravimais, kai veikiamas besikeičiančių socialinių normų procesas: tarp egzistuojančio ir idealaus, tarp paplitusių bendrų socialinių normų ir siekio išsaugoti jas atskirose socialinėse grupėse, tarp visuomenės ir socialių (antisocialių) atskirų individų polinkių. Meno socializacijos misija yra apribota ne tik dėl atskirų socialinių grupių objektyvių galimybių jį gauti ir suprasti, bet ir dėl to, kad menas, būdamas vertybe, savyje atspindi individualias neišplėtotas menininko paieškas. Be to, meno galimybės socializuoti ar desocializuoti tampa apribotos, kadangi griežtas meno stilius (menininko stilius) ir meno kritikai kartais reaguoja vėliau į naujoves negu visuomenė.

ENIssues of creativity (first, artistic issues) are subject to extensive and various studies in literature, with analysis of aesthetics topics, whereas view on the art and its mission is referred to in general terms through different functions. In subjective terms, art reflects reality, grasping old issues in society, that it has not perceived itself. The art has a special method to socialise habits that protect rules; this is how the art together with other institutions of socialisation gets involved into objective process of changing rules. An artist uses dissemination of social rules and seeks to rely on the rules; this is related to time (e.g. modernism era) as well as individual social groups in society. Art uses existing contradictions, where it concerns process of changing social rules: between existing and ideal, between common general social rules and intention to protect the same in individual social groups, as well as between society and social (antisocial) individual propensities. The mission of art socialisation is limited not only by objective opportunities of individual social groups to receive and understand the same, but also by the fact that art, when being a value, reflects individual unexplored search by an artist. Furthermore, abilities of art to socialise or de-socialise become limited, as strict artistic style (style of an artist) and art critics sometimes respond to innovations later than the society.