Making myths to live by : constructing Lithuanian identity against the Scandinavian background
LTStraipsnyje analizuojama Skandinavijos ir skandinavų (ypač švedų) įvaizdžio raida ir specifika populiariojoje Lietuvos kultūroje. Pasitelkiant tradicinį folklorą (sakmes, padavimus ir liaudies pasakojimus apie švedmetį ir švedų karus), taip pat šiandieninį kultūrinį diskursą, atsispindintį periodikoje, siekiama parodyti, kaip lietuviai įvairiais laikais suvokdavo mitologizuotus „švedus“, kaip įsivaizduodavo anapus Baltijos esančią Švediją: kaip išsvajotą pasakų šalį, išlepusių turtuolių gyvenamą kraštą ar gerai sutvarkytą socialinės gerovės valstybę, grindžiamą pilietiškumu, atsakomybe ir pan. Daroma išvada, kad šis nevienalytis „švedų“ paveikslas kultūroje funkcionuoja ne tiek kaip priemonė apibrėžti kitus, kiek kaip būdas geriau suvokti save pačius, t.y. suformuluoti savąją tapatybę bei nužymėti ateities gaires. Autorė atskleidžia, kaip daugelį sykių atkartojami prisiminimai palaipsniui praranda individualumą bei konkretumą ir įgyja kolektyvinės fantazijos bruožų. Tokią transformaciją galima būtų pavadinti folklorizavimu. Teigiama, jog panašus procesas – stereotipinių įvaizdžių kūrimas – vyksta ne vien tradicinėje tautosakoje, bet ir nūdienėje komunikacijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mitas; Lietuvio tapatumas; Skandinavija; Myth; Lithuanian identity; Scandinavia.
ENThe article analyses the development and specifics of image of Scandinavia and of Scandinavians (in particular, Swedes) in the pop culture of Lithuania. Based on traditional folklore (stories, legends, and folk narratives about Swedish wars and Swedish ruling), as well as on the contemporary cultural discourse described in periodicals, we have tried to show how Lithuanians conceived ‘mythological Swedes’ – a country situated on the other side of the Baltic Sea, in different times: was it a dreamland? Or a country of spoiled rich men? A state of social prosperity with civil minded, responsible people? A conclusion has been drawn that a diverse cultural picture of Swedes serves as means to better understand what we are, rather than to define what others are, which means that it serves us as means that helps shape our own identity and pave guidelines for the future. The author describes how many times repeated reminiscences gradually loose individuality and concreteness, acquiring features of collective fantasy. Such a transformation may be called folklorisation. It is stated that a similar process of creation of stereotypical images has been observed not only in traditional folklore, but in contemporary communication as well.
