Cash social assistance: Lithuanian experience and reform in Ukraine

LTTyrimas siekia išanalizuoti socialinės paramos dydžio nustatymo kriterijų reformą Ukrainoje, lyginant ją su Lietuvos patirtimi. Ankstesni tyrimai nenagrinėjo socialinės paramos dydžio nustatymo pagrindų lyginant dvi šalis: dabartinę Ukrainą ir Lietuvos patirtį nuo 1990‑ųjų. Ši tyrimų spraga ypač aktuali šiandien, kai Ukraina iš naujo kuria pajamų testavimu grindžiamą socialinės paramos sistemą. Tyrimo tikslui įgyvendinti taikoma Lietuvos ir Ukrainos teisinių dokumentų analizė. Naudojama antrinė duomenų analizė iš Socialinės paramos efektyvumo stebėsenos Lietuvoje ir Eurostat duomenys. Taip pat atliekama ankstesnių tyrimų ir tarptautinių organizacijų ataskaitų metaanalizė. Rezultatai atskleidė Ukrainos reformos panašumą į Lietuvos pokyčius ankstyvaisiais 2000‑aisiais. Lietuvos patirtis, kai minimalų pragyvenimo lygį pakeitė valstybės remiamos pajamos, parodė, kad socialinės išmokos negalėjo užtikrinti minimalaus pragyvenimo lygio šalyje. Taip nutiko todėl, kad valstybės remiamų pajamų dydis po 2003 m. ilgą laiką nebuvo didinamas. Todėl Ukraina turėtų nuolat stebėti ryšį tarp naujojo bazinio dydžio ir minimalaus pragyvenimo lygio ateityje. Šis lyginamasis tyrimas prisideda prie Rytų Europos gerovės valstybės diskurso, atskleisdamas socialinės paramos politikos raidos panašumus Lietuvoje ir Ukrainoje. Tyrimas taip pat prisideda prie platesnių diskusijų apie socialinės paramos dizainą post‑tranziciniuose kontekstuose ir pabrėžia būtinybę išlaikyti aktualų ir reguliariai atnaujinamą skaičiavimo pagrindą, kad būtų užtikrinta veiksminga pajamų apsauga. Reikšminiai žodžiai: minimalios pajamos, piniginė socialinė parama, valstybės remiamos pajamos, socialinės išmokos, Lietuva, Ukraina.

ENThe aim of this article is to analyse the reform of determining social assistance benefits in Ukraine, comparing it with Lithuania’s experience. Previous studies have not examined the reform of calculating the amount of social assistance through a direct comparison of two countries Ukraine today and Lithuania’s trajectory since the 1990s. Addressing this gap is particularly relevant now, as Ukraine is redesigning its incometested assistance during a period of institutional transformation, warrelated pressures, and heightened social vulnerability. The study applies a comparative research design that juxtaposes two posttransition welfare systems undergoing institutional restructuring. Lithuania represents a mature posttransition case, where incometested social assistance has evolved over three decades, while Ukraine constitutes a current reform case, redesigning its benefit calculation system under conditions of accelerated institutional change. This design enables the identification of structural similarities, pathdependent constraints, and recurring policy challenges in the development of incometested assistance. Lithuania provides an appropriate policy lesson for Ukraine because both countries share comparable legacies of Soviet social policy, similar trajectories of welfare state formation, and reliance on incometested assistance as a core antipoverty instrument. Lithuania’s experience with replacing the minimal subsistence level by the statesupported income and the subsequent longterm stagnation of this benchmark offers a relevant cautionary example for Ukraine as it introduces a new basic amount for benefit calculation. The Lithuanian case demonstrates how politically convenient but infrequently updated benchmarks can erode the adequacy of social assistance over time.To achieve the aim, the study employs legal document analysis in Lithuania and Ukraine. It also uses secondary data from the Monitoring of Social Assistance Effectiveness in Lithuania and Eurostat. In addition, the analysis incorporates previous academic research and reports issued by international institutions. The findings reveal notable similarities between Ukraine’s current reform and Lithuania’s reforms in the early 2000s. Lithuania’s experience with the statesupported income introduced as a replacement for the minimal subsistence level demonstrates that social benefits failed to ensure even the minimal subsistence threshold. The statesupported income remained largely unchanged after 2003, resulting in a persistent gap between benefit levels and actual living costs. Based on this experience, Ukraine should closely monitor the relationship between its newly introduced basic amount and the minimal subsistence level to avoid similar longterm stagnation. This comparative analysis contributes to the broader welfare state discourse in Eastern Europe, revealing structural parallels in the evolution of social assistance policy in Lithuania and Ukraine. It also adds to wider debates on the design of incometested assistance in posttransition contexts, underscoring the importance of maintaining a realistic, regularly updated calculation base to ensure effective income support. Policy implication: Maintaining a regularly revised and empirically grounded calculation benchmark is essential to prevent benefit erosion and ensure the longterm adequacy of incometested assistance. Keywords: minimal income; social assistance; state‑supported income; benefits; Lithuania; Ukraine.

• Sąlygų griežtumas socialinės paramos sistemose: Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių palyginimas. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2018, 16, 7-25.
• Socialinės apsaugos teisė. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011. 374 p.
• Social protection benefits compatibility and evaluation criteria: the case of Lithuania. Ekonomika 2024, 103 (2), 6-23.
• The Benefit non-take-up in the context of cash social assistance reform in Lithuania. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2020, 21, 96-109.