Implementation of the European language portfolio in Lithuania: problems and implications

LTStraipsnyje apžvelgiama Europos kalbų aplanko (EKA) diegimo Lietuvoje patirtis ir nagrinėjamos priežastys, trukdančios sėkmingai jį taikyti švietimo sistemoje. Lietuvoje sukurtos palankios sąlygos EKA taikyti: sukurti Aplankai skirtingo amžiaus grupėms, parengta metodinė medžiaga darbui su Aplankais vidurinio mokslo švietimo sistemoje, funkcionuoja elektroninis interaktyvus vyresniųjų klasių Aplanko variantas. Pedagogų profesinio rengimo centre pravesta per šimtą įvairios trukmės (nuo vienos iki trijų dienų) seminarų, kuriuose dalyvavo apie pusantro tūkstančio užsienio kalbų ir lietuvių valstybinės kalbos mokytojų. Tačiau nepaisant didelių finansinių ir žmogiškųjų investicijų Europos kalbų aplankas Lietuvoje diegiamas lėtai ir vangiai. Pagrindinės nesėkmingo EKA taikymo priežastys kyla dėl administracijos abejingumo jo taikymui, mokytojų motyvacijos stokos, negebėjimo integruoti EKA į mokymo procesą, sieti jį su programos reikalavimais ir mokomąja medžiaga. Sėkmingai taikyti EKA galima tik esant visiškai dermei tarp EKA ir kitų sudėtinių mokymo proceso dalių. Straipsnyje pateikiamas anglų kalbos detalaus mokomojo plano fragmentas iliustruoja, kaip galima integruoti EKA į mokymo procesą, kaip planuoti mokymo veiklas darniai siejant EKA su kitais mokomojo plano komponentais, kaip Aplanko aprašai gali tapti šio proceso šerdimi, galinčia ne tik sujungti mokymą(si) ir į(si)vertinimą, bet ir padėti nuosekliau juos organizuoti.Siekiant sėkmingai taikyti Europos kalbų aplanką būtinas glaudus administracijos ir mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas, teigiamo patyrimo sklaida, visapusiškas mokytojų skatinimas. Aplanko sklaidą turėtų vykdyti mokytojai, sėkmingai taikę Aplankus ir susipažinę su jo taikymo galimybėmis ir praktika Europoje. Su informuojamąja Aplanko funkcija turėtų būti supažindinami visi socialiniai partneriai: ne tik vidurinio mokslo švietimo sistemos dalyviai, bet ir darbdaviai, kuriems svarbus objektyvus darbuotojo užsienio kalbos kompetencijos įvertinimas.

ENThe article reviews the experience of designing and implementing the European Language Portfolio (ELP) in Lithuania and analyses the obstacles for its successful employment in the system of education. The European language Portfolio has been one of the biggest language education projects of the last decade in Europe. Lithuania has invested considerable finances and effort to exploit the benefits of the ELP, the country possesses strong foundation for introducing positive changes in language teaching with the help of the European Language Portfolio: the accredited ELPs for all sections of the education system and a sufficiently large number of teachers informed about the benefits and ways of applying the ELP. […] Seminars and workshops on regular basis could help teachers solve the problems related to the specific cases of integrating the ELP. Involvement of the school authorities, with the role of deputy directors clearly defined in the process of implementation is of utmost importance. Without support of school authorities, teachers are neither willing nor able to introduce changes in the development and application of new ways of teaching. Encouragement given to teachers can take various forms: discussing successful practices in public, taking into account teachers involvement in the ELP implementation for attestation, or reducing the teaching load. The Portfolio can be implemented successfully if and only if the authorities understand that this is a long process and that further dissemination of the ELP methodology is necessary to get all school involved in the implementation not just individual teachers.