Economic recession in transitional eu countries under the currency board arrangement: Lithuania’s case

LTNaujos Europos Sąjungos (ES) šalys narės išgyvena stiprų ekonomikos nuosmukį, kurį sukėlė didėjantis vidinis ir išorinis nesubalansuotumas. Stiprėjanti finansinė krizė lėmė prastėjančias finansavimo sąlygas, pasitikėjimo ekonomikos jėgomis smukimą ir dramatišką pasaulio prekybos sumažėjimą, tokiu būdu atveriant kelią pasaulinei recesijai. Vyriausybės visame pasaulyje pradėjo taikyti priemones stabilizuoti finansinėms sistemoms ir skatinti ekonominę veiklą, o tai padėjo sustabdyti tolimesnį finansinės krizės eskalavimą. Atsižvelgus, kad realiai ekonominio skatinimo priemonėms reikia šiek tiek laiko, kad jų poveikis pasireikštų visu stiprumu, ateinantiems metams galima prognozuoti gilią recesiją. Ekonominė recesija ypač slegia šalis, kuriose taikomas valiutų valdybos modelis. Veikiant valiutų valdybai centrinis bankas nebenustato palūkanų ir valiutų kurso. Todėl monetarinė politika praktiškai yra perleista kitiems. Tiesioginės užsienio investicijos bankininkystės sektoriuje lėmė situaciją, kai antra svarbi centrinio banko funkcija – atsakomybė už bankų priežiūrą – taip pat yra perleista kitiems. Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių patirtis su valiutų valdyba ir užsienio jėgų dalyvavimo bankininkystės sektoriuje plėtra. Nagrinėjama Argentinos valiutų valdybos patirtis krizės metu. Išvadose bendrais bruožais apibūdinamos galimos aplinkybės valiutų valdybai išlikti naujose ES šalyse narėse globalios ekonominės recesijos metu.

ENNew European Union member countries are experiencing a serious economic downturn brought on by growing internal and external imbalances. The financial crisis, which has intensified, has led to worsen funding conditions, deterioration in the confidence of economic agents and a dramatic fall in world trade, in that way straightening out a global recession. Governments worldwide started measures to stabilize the financial systems and promote economic activity, which helped prevent a further escalation of the financial crisis. In view of the reality that economic incentive measures require some time to take full effect, a deep recession must be predictable for next years. An economical recession especially puts pressure on countries with the currency board (CB) arrangements. Currency board provides central banking out of work for interest and exchange rate determination. Thereby, monetary policy is in reality outsourced. Foreign direct investment (FDI) in banking sector led to outsourcing of the second important central bank function, responsibility for banking supervision. Lithuania’s and other Baltic States’ experience with the CB and expanding foreign involvement in banking is reviewed. Empirical evidence from Argentina’s CB during the crisis is discussed. The conclusion outlines the possible circumstances for currency board survival during a global economic recession in the new EU member states.