Analysing patterns of religious participation in post-communist Eastern Europe
LTStraipsnyje analizuojamas bendruomenių dalyvavimas su religija susijusioje veikloje postkomunistinėse Rytų Europos šalyse. Paprastai yra manoma, kad modernizacijos procesas industrinėse visuomenėse sąlygojo gyventojų sekuliarizaciją daugelyje Vakarų šalių. Nėra iki galo išsiaiškinta, kada postkomunistinės Rytų Europos visuomenės irgi priėmė šį sekuliarizacijos modelį. Sekuliarizacijos teorija yra grindžiama tuo, kad aukštesnis modernizacijos lygis, kartu su socialine diferenciacija, urbanizacija ir industrializacija sąlygojo religinio aktyvumo sumažėjimą Vakarų visuomenėse. Straipsnyje tiriama, ar religingumas dešimtyje postkomunistinių bendruomenių – penkiose katalikiškose ir penkiose stačiatikiškose – yra suderinamas su sekuliarizacijos teorija, ar septynis dešimtmečius trukęs ateizmas, kaip komunizmo kūrimo viena pagrindinių kolonų, įtakoja jo atgimimą dabartinės jaunuomenės tarpe. Dėl šios priežasties straipsnyje nagrinėjami įvairūs plataus masto atlikti tyrimai, vykdyti praeito amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje, norint išsiaiškinti gyventojų santykį su religija ir Bažnyčia. Autorių nuomone galima teigti, kad amžius ir išsilavinimo skirtumai dažnumui dalyvaujant su religija susijusioje veikloje atitinka sekuliarizacijos teorijos diktuojamus modelius. Vis dėlto katalikiškų bendruomenių dalyvavimo lygis religinėje veikloje yra žymiai aukštesnis už stačiatikiškų bendruomenių. Jis charakterizuoja denominacijos svarbumą suvokiant religingumo modelius postkomunistiniame kontekste.
ENIt is generally thought that processes of modernization generic to industrialized societies have resulted in a process of secularization with respect to conventional religious participation and observance in most Western countries. It is not at all clear, however, whether the post-communist societies of Eastern Europe have followed this pattern. In this we paper we examine whether levels of religiosity in ten post-communist societies - five generally Catholic in orientation and five Orthodox - are consistent with secularization theory, or whether instead they display, as some have suggested, the impact of seven decades of atheistic communism followed by a recent resurgence among the young. For this purpose we examine denominational membership and church attendance using descriptive and multivariate analysis of large-scale national sample surveys conducted in the mid-1990s. We find that age and educational differences in participation rates follow patterns expected on the basis of secularization theory with no evidence of resurgence among younger groups. Also, however, Catholic participation rates are significantly higher than Orthodox ones, indicating the importance of denomination in understanding patterns of religiosity in the post-communist context.
