LTStraipsnyje nagrinėjami žemės ūkio mokyklų bei žemės ūkio mokyklų skyrių aukštesniosiose žemės ūkio mokyklose, pagrindinio profesinio mokymo programų pakitimai profesinio rengimo sistemos reformos metu. Tyrimas grindžiamas Lietuvoje funkcionuojančių žemės ūkio darbininkus rengiančių ugdymo institucijų (žemės ūkio mokyklų ir aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų skyrių) pateiktos informacijos analize. Po Nepriklausomybės atkūrimo vykstant žemės reformai sparčiai keitėsi darbo rinkos poreikiai, ūkininkavimo sąlygos. Atsižvelgus į Lietuvos darbo rinkos poreikius, žemės ūkio mokyklose ir aukštesniosiose žemės ūkio mokyklose buvo kuriamos naujos pagrindinio profesinio mokymo programos. Labai padidėjo mažiau populiarių mokymo programų kiekis bei jas ruošiančių mokyklų skaičius. Atlikta analizė atskleidė, kad žemės ūkio mokyklose ir žemės ūkio skyriuose aukštesniosiose žemės ūkio mokyklose siūloma įvairių mokymo programų, tačiau ne visos atitinka darbo rinkos poreikius. Būtina mažinti arba nutraukti profesinį rengimą pagal nepaklausias mokymo programas, nes nepilnos mokinių grupės nuostolingos valstybei. Planuojant mokymo programas, būtina atsižvelgti į žemės ūkio vystymo politiką, nes populiarių profesijų paklausa po kelerių metų gali keistis. Žemės ūkio mokykloms būtina glaudžiai bendradarbiauti su darbdavių organizacijomis bei profesinėmis sąjungomis, atstovaujančiomis darbuotojus, kad užtikrinti absolventų įdarbinimą. Taip pat būtina sukurti metodiką žemės ūkio specialistų poreikiui apskaičiuoti.
ENAfter restoration of the independence of Lithuania, the country passed to market economics, Agrarian reform is being fulfilled. lt was necessary to from a whole system of main vocational training in order to coordinate teaching at schools with the needs of labour market better. The heaviest work was to be done by schools themselves to create new teaching programmes and take care for educational materials and organization of examinations. The highest number of housekeepers - 29.9%~ ·19.5% of mechanics of agricultural machinery, 16.7% ofhousehold masters, 15% ofsmiths, 7% offarmers and 11.9% of people of other proffesions are prepared in reformed schools of agriculture. The number of people who choose other proffesions increases every year, Activities ofsome agricultural schools are unprofitable to the state budget as only one third or a half of planed students is assembled. They are horticulturists - gardeners, land - surveyors, farmers and weavers of articles from thin twigs. Not every graduate can find a job. Agricultural schools should cooperate with employers' organizations and trade unions, which represent employees, more closely. It is necessary to create methods for calculation of needs of agricultural specialists in Lithuania.