Под знаком сдержанности : о некоторых особенностях литовского коммуникативного сознания

LTStraipsnyje vartojamos tautos komunikacinės sąmonės ir komunikacinės kultūros savokos, apimančios konkrečioje visuomenėje priimtas bendravimo kategorijas, taisykles ir nuostatas. Analizuojami tie lietuvių komunikacinės kultūros ypatumai, kurie aptinkami tik gretinant su kitos tautos, šiuo atveju – rusų, komunikacine kultūra. Lietuvių komunikacinę sąmonę galima apibūdinti kaip žymiai labiau orientuotą į etiketo laikymąsi, nei rusų. Tai rodo didesnė psichologinė distancija tarp komunikantų ir ją užtikrinančių tipinių kalbinių priemonių pasirinkimas. Pirmiausia straipsnyje apibūdinami lietuvių kreipiniai, nes būtent kreipinių kalbinės formos atspindi etninius asmens psichologinės erdvės pamatus. Bendraudami lietuviai siekia užtikrinti psichologiškai komfortinį atstumą tarp komunikantų, nenumatantį familiarumo. Labai svarbi ir leksinė sintaksinė lietuvių prašymų, linkėjimų, kvietimų, pasiteiravimų raiška. Lietuviams būdingas nekategoriškas modalumas ir tariamosios nuosakos prioritetas, plg. su rusų tiesioginės arba liepiamosios nuosakos formomis. Kreipimąsi į nepažistamą žmogų lietuviai dažniausiai pradeda 1 asmens veiksmažodžio forma, formaliai neįtraukdami jo į savo problemos sprendimą. Tuo tarpu rusai vartoja imperatyvo formas, formaliai apeliuodami į adresato aktyvumą. Lietuvių komunikacinė sąmonė koreliuoja su tautinio charakterio bruožais: santūrumu, kuklumu, mandagumu, geranoriškumu kito žmogaus atžvilgiu. Toks bendravimo tipas yra pagrįstas tolerancija. Šiuo atžvilgiu, kaip rodo tyrinėjimai, lietuviai dalinai atitinka šiuolaikinio rusų komunikacinio idealo sąvoką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių bendravimo ypatumai; Nacionalinis charakteris; Etiketas; Peculiarities of Lithuanian communication; National character; Etiquette.

ENThe article uses the terms national communicative consciousness and communication culture to cover the specific communication categories, rules and specifications accepted by a society. It analyses the particulars of Lithuanian communication culture that are discovered when it is compared with that of other nations’, in this case – the Russians’, communication culture. Lithuanians’ communicative consciousness may be described as more etiquette-oriented than that of Russians. This is evidenced by the greater psychological distance between interlocutors and the choice of typical linguistic strategies to maintain this preference. First the article describes Lithuanian forms of address, because these linguistic forms reflect the ethnic foundations of the local concept of personal psychological space. In their dealings with each other, Lithuanians strive to maintain a comfortable psychological distance between interlocutors, not encompassing familiarity. The lexical and syntactic form of expression of Lithuanian requests, greetings, invitations and inquiries is very important. Lithuanians will typically use a non-categorical modality (conditional mood of the verb) in contrast to the Russian use of the indicative or imperative mood of the verb. When approaching a stranger for assistance, Lithuanians most often state the matter in the first person (I ...) form of the verb, to avoid involving the other person in solving their problem. Russians, in contrast, use the imperative form, formally appealing for the other person’s involvement. Lithuanian communicative consciousness correlates to the national character traits: reservedness, modesty, politeness, good-naturedness toward others. This type of interaction is based on tolerance. In this regard, as research has shown, Lithuanians largely meet the present-day Russians’ concept of ideal communicators.