Developments in the economies of member states outside the eurozone

LTStraipsnyje vertinama, kaip platesnės tendencijos didesnėse pasaulinėse ir Europos ekonomikose paveikė dešimties ES šalių, nesančių euro zonoje, ekonomikas 2010 metais. Atsigavimas iš blogiausios recesijos po Antro pasaulinio karo buvo, bendru atveju, anemiškas ir netolygus. Bendras augimo ne euro zonoje tempas buvo teigiamas, bet jis vis dar yra žemesnis negu bendras Europos Sąjungos (ES) ekonomikų augimas. Ypač kelia nerimą, kad dešimtyje ne euro zonos ekonomikų pajamų žmogui lygis buvo žymiai mažesnis už ES vidurkį. Dėl to buvo galima tikėtis, kad šios šalys augs greičiau, negu jų turtingos kaimynės, tačiau realiai jos kovojo, kad būtų sugeneruota vidaus paklausa, pakankama paskatinti ekonomikos atsigavimą. Nepanašu, kad tai gali greitai pasikeisti, ypač pažvelgus į silpnus nagrinėjamų šalių privataus sektoriaus balansus. Ne euro zonos atsigavimas straipsnyje nagrinėjamas trimis aspektais. Pirma išanalizuojamas svarbių ekonomikos rodiklių, apibūdinančių atsigavimo heterogeniškumą, vystymasis. Pagrindus, kad eksporto augimo įvairovė ir pokyčiai vidaus rinkoje buvo svarbiausi veiksniai, įtakoję atsigavimo margumą, antroje dalyje nustatyti veiksniai, paaiškinantys, kodėl kai kuriose šalyse nevienodai augo eksportas ir didėjo vidaus paklausa. Autoriaus nuomone, jei šalis buvo atvira ir orientuota į prekybą, ji daugiau laimėjo iš tarptautinės prekybos augimo. Trečia, realus valiutos kursas ir nedarbo lygis buvo du svarbiausi veiksniai, įtakojantys vidaus paklausos regione augimą.

ENThe article examines the impact of wider trends in larger global and European economies on economy of ten EU countries not part of the euro area in 2010. The recovery from worst ever recession after the World War II as a rule was anaemic and inconsistent. Total pace of growth in the non-euro area was positive; however, it still remains lower than total growth of economies in the European Union (EU). Of particular concern is a fact that in ten non-euro area economies, the level of income per capita was considerably lower than EU average. This gives reason to believe that the growth of the countries shall be better, compared to their rich neighbours, however the countries fought to generate internal demand, that would be sufficient to encourage recovery of the economy. It is unlikely that this can change anytime soon, particularly if we consider weak balance sheets of private sector in countries in question. The recovery of the non-euro area is examined at 3 aspects. First, development of important economic indicators, characterising heterogeneous feature of recovery. Once it is demonstrated that export growth variety and changes in internal market were the key factors behind diverse recovery, the second part determines factors explaining why in some countries export growth was uneven and increase in internal demand was different. According to the author, if a country was open and focussed on trade, it gained more from growth in international trade. Third, actual currency exchange rate and unemployment level remain two factors affecting growth in internal demand in the region.