Workers’ valuation of the remaining employment contract duration

LTStraipsnyje pristatomas metodas apskaičiuojant darbuotojų ribinį norą mokėti už duomenis apie įsidarbinimo galimybes darbo paieškos procese. Pastebima, kad informacija apie darbo vietas yra produktas už kurį reikia susimokėti. Straipsnyje parodoma, kad darbuotojų ribinis noras mokėti už duomenis apie įsidarbinimo galimybes gali būti randamas iš duomenų apie darbo paieškos veiklą. Šiame straipsnyje empiriniame tyrime įvertinamas darbuotojų ribinis pasiryžimas mokėti už duomenis apie įsidarbinimo galimybes Estijoje (1998-2001 m.) ir Lietuvoje (2000 m.) Ypatingas dėmesys skiriamas darbuotojų ribiniam pasiryžimui mokėti už duomenis apie įsidarbinimo galimybes atsižvelgiant į likusią nustatytą įdarbinimo datą darbo sutartyje. Atsižvelgiant į tai, svarbu skirti nuolatinį darbą (neribotos trukmės darbo sutartis) ir laikinąjį darbą (ribotos trukmės darbo sutartis). Pastebima, kad pastaruoju metu laikinieji darbai tampa vis svarbesni, tačiau laikinai užimtųjų darbuotojų dalys įvairiose šalyse yra skirtingos. Laikinos darbo vietos Estijoje sudaro 3 proc., o Lietuvoje 7 proc. Tyrimo metu apžvelgiami teoriniai ir kitų atitinkamų empirinių tyrimų apie darbuotojų ribinį norą mokėti už duomenis apie įsidarbinimo galimybes aspektai, po to atskleidžiamas tyrimo modelis, aptariami vertinimo metodai ir empirinio tyrimo rezultatai. Įrodyta, kad darbuotojai ypatingai vertina darbo sutarties trukmę. Esant terminuotai darbo sutarčiai, likus 6 įdarbinimo mėnesiams, darbuotojai pasirengę atsisakyti 10 proc. mėnesinės darbo užmokesčio dalies, kad prailgintų darbo sutartį vienu mėnesiu.

ENThe article presents a method to estimate marginal wish of employees to pay for data on employment opportunities during search for a job. One has observed that information on employment opportunities is a product to be paid for. The article demonstrates that marginal wish of employees to pay for data on employment opportunities can be deducted from data on activities in search for a job. The article provides an empiric study on marginal conviction of employees to pay for data on employment opportunities in Estonia (1998-2001) and Lithuania (2000). The article focusses on the marginal conviction of employees to pay for employment opportunities depending on the remaining employment date under employment agreement. Based on that one must distinguish permanent employment (open-ended employment agreement) and temporary employment (fixed employment agreement). It was observed that lately temporary jobs gain importance; however, percentage of those in temporary employment varies depending on a country. Temporary jobs account for 3% in Estonia and 7% in Lithuania. The study overviews theoretical and other aspects of empirical studies on marginal wish of employees to pay for data on employment opportunities and reveals study model, discusses evaluation methods and results of empirical study. It demonstrates that duration of employment agreement is very important to employees. In case of fixed-term employment agreement, with 6 months before the termination of employment, employees are ready to give up 10% of monthly salary to extend the employment agreement by a month.