Kauno miesto vaizdai XX a. 3–4 dešimtmečių dailininkų tapyboje
LTStraipsnyje aptariamas trečio ir ketvirto dešimtmečio Kauno gyvenimas ir jo atspindžiai Laikinojoje sostinėje gyvenusių dailininkų kūryboje. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kaip lietuvių dailininkų kūrinių siužetuose vaizduojami modernėjančio miesto, jo gyvenimo ir miestiečių motyvai. Kaip tapytojai savo kūryboje atspindėjo jų aplinkoje vykstančias permainas? Ir koks dailininkų santykis su vaizduojamaisiais objektais? Tyrimas rodo, kad tarpukario Kaune gyvenę ir kūrę dailininkai savo darbuose nesiekė atspindėti tuometinio modernėjančio Kauno motyvų. Jų žvilgsnį traukė miesto periferija, senamiestis, laiko žyme paženklinti pastatai. Šią tendenciją galima pateisinti tuo, kad dauguma dailininkų po ilgų gyvenimo, kelionių ir studijų metų užsienio šalyse buvo persisotinę industrinio miesto šurmulio ir nuolatinės kaitos. Lietuvoje jie atrado ramybės oazę, kur siaurose gatvėse, senose architektūros formose užčiuopė tikrąsias, nekintančias miesto vertybes. Dailininkų požiūriui buvo būdingas idealizmas, tikrovės fiksavimas ir jos kritika. Sentimentalios, idealizuotos miesto tikrovės kūrėjai (M. Cvirkienė, K. Sklėrius, J. Šileika) savo darbuose aukštino gamtos grožį, žavėjosi praeitin grimztančio miesto nuotaikomis. Kiti dailininkai objektyviai fiksavo Kauno panoramas, senamiestį, gatves, architektūrą. Juos galima vadinti to meto miesto metraštininkais. Kritiškai nusiteikę dailininkai akcentavo asmeninį, subjektyvų požiūrį į vaizduojamuosius objektus ir aktyviai reiškė savo socialinę poziciją.
ENIn the second and third decades of the 20th century, Kaunas became a political and cultural center of Lithuania. When Kaunas got the status of a temporary capital of Lithuania, it had to grow into a modern city during a short period of time. Therefore, it is interesting to see how painters who lived in Kaunas reflected the city life, environment and occurring changes in their paintings. It should be noted, that the specificity of Lithuanian artistic life was influenced by political, social, ideological and other changes. Therefore, the cultural modernization of Kaunas during the second and third decades of the 20th century did not have an obvious influence on art development; differently form the West Europe art. City culture in the art is associated with the city theme in the paintings. The pictures discussed in this article can be divided into the following groups: panoramic landscapes of the city; suburb motifs; street motifs; fragments of the architectural buildings; cafés and their clients’ motifs. Views of the Kaunas city are discussed basing on a variety of illustrations and short biographic characteristics of the painters. As a conclusion, a triad is presented: IDEALIZATION - FIXATION - CRITICISM. Each part of the triad illustrates painter’s attitude to Kaunas city and his relationship with figurative objects.
