Kalavijo atvaizdas sakralinėje dailėje

LTStraipsnyje gvildenama kalavijo ikonografijos problematika XIVa.–XVI a. Vidurio Europos religiniuose paveiksluose: tapyboje ir manuskriptų miniatiūrose. Aptariama kalavijo atvaizdo funkcija religinio meno kūrinyje, jo vaizdavimo specifika ir simbolika. Išryškinami svarbiausi kalavijo atvaizdo tipai, jų semantinė prasmė. Pasirinkta nagrinėti keletas svarbiausių ar įdomesnių siužetų pavyzdžių – Šv. Kotrynos, Šv. Pauliaus, Šv. Jurgio atvaizdai, taip pat Nukryžiavimo, Nekaltų kūdikėlių išžudymo, Trijų Karalių pasveikinimo, Prisikėlimo scenos. Miniatiūrų, molbertinės bei sienų tapybos analizė patvirtina kalavijų atvaizdų ir tikrovės ginklų raidą, kurią lėmė dailininkų siekis paveiksle įamžinti ne abstraktų objektą, bet konkretų daiktą, paimtą iš pažįstamos aplinkos. Darbe išskiriamos 3 kalavijo funkcijų grupės: kalavijas kaip Šventojo atributas (identifikacinė Šventojo funkcija); kalavijas kaip kasdienio gyvenimo atributas (identifikacinė kitų paveiksle vaizduojamų asmenų funkcija); veiksmo kalavijas (tam tikro įvykio žymens funkcija). Šie funkcionalūs kalavijo skirtumai apibrėžia ir atvaizdų tikrovę. Kalavijas kaip atributas simbolizuoja mirties nugalėjimą ir krikščioniškųjų vertybių įtvirtinimą; tai įgalina jį tapti tarpininku tarp kankinio, budelio ir Dievo. Taip kalavijo atvaizdas ilgainiui tampa ne tik kasdienio objekto ženklu, bet neretai ir viso paveikslo turinio idėjos perteikėju. Kalavijo ikonografija turi būti suvokiama ne tik kaip priemonė funkcionaliajai bei vizualinei kalavijo raiškai tyrinėti, bet ir kaip įrankis istorinei kultūrinio artefakto analizei.Reikšminiai žodžiai: Atvaizdavimas; Kalavijai; Sakralinė dailė; Ikonografija; Religious art; Image.

ENThe main goal of the research was to analyse religious paintings from Central Europe in the 14th-16th cc. that have representations of swords, specifically, to discover the development of these representations, and to base it on examples and patterns represented in the images. A concomitant goal was to find out what hidden messages these representations may bear. For this reason the author referred to the English scholar Ewart Oakeshott’s typology and used it as an auxiliary device for understanding the complete picture of the sword’s development and migration in Central Europe. The research has revealed that besides the correspondence of the sword’s representations to the "reality" of these weapons, a “repetitive” sword’s image is also a common phenomenon, especially in the early codex illuminations. In spite of this formal comparative analysis, the image of the sword directly depended on the subject matter of a painting as well as on the message it proclaimed. This helped to introduce such categories as a sword as an attribute, a sword in action, a sword as a sign of everyday life, etc. At the same time, the intriguing interaction between the Eastern and the Western military practice can be observed while analysing the appearance and frequency of the sword's images in particular scenes.