Vilniaus žemutinės pilies pirmavaizdžio aliuzija

LTVilniaus Žemutinės Pilies (Valdovų rūmų) atstatymo koncepcijoje daugiausia ginčų sukelia idėja imituojant atkurti senus rūmų fasadus. Siūlomi keli atstatymo sprendimo būdai. Pirmasis – pasitenkinti XIX a. romantiniu restauravimo metodu, antrasis – pasirinkti šiuolaikinį paminklo išsaugojimo būdą. Tarptautiniuose paveldosaugos ir paveldotvarkos dokumentuose – Atėnų chartijoje (1931 m.), Venecijos chartijoje (1964 m.) – priimtuose nuostatuose apibrėžiant paveldotvarkos darbus, jų sampratą ir pagrindinių metodų taikymą, akcentuojamas paminklo autentiškumas, atsisakoma bet kokios imitacijos. Kai trūksta argumentuotų natūros tyrimo duomenų, ikonografinės medžiagos, negalima vykdyti restauravimo darbų, o neišlikusios paminklo dalys turėtų būti atstatomos šiuolaikinėmis medžiagomis, šiuolaikinių formų. Tačiau vykdant Valdovų rūmų atstatymo projektavimo darbus, Paminklotvarkos sąlygų nuostatų nepaisoma. Numatyta atstatyti Valdovų rūmus kaip „tikslią istorinę kopiją“. Planuojama, kad nauji Valdovų rūmai ir Vilniaus Katedra sudarys architektūrinį ansamblį. Pastačius prie Arkikatedros gerokai didesnės apimties pastatą, iš pagrindų keisis aikštės architektūrinis vaizdas. Arkikatedra praras dominuojantį kompozicinį vaidmenį, iš aikštės nesimatys Gedimino kalno, Aukštutinės pilies liekanų, nei sostinės pagrindinio simbolio – Gedimino bokšto. Straipsnyje išreiškiamas susirūpinimas, kad atstatomi Valdovų rūmai nebūtų pigus falsifikatas ir kad būtų išsaugota tai, kas yra tikrasis Lietuvos istorijos liudininkas, valstybingumo simbolis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Paminklo autentiškumas; Sąlyginė kopija (modelis); Istorinės atminties įkūnijimas; Imitacinis metodas; Autentiškų paminklų liekanų restauravimas; Lietuvos valdovų rūmai; Monument's authenticity; Relative copy (model); Embodiment of historical memory; Imitational method; Conservation of authentic remains; "Historic" interiors.

ENIn the conception of the reconstruction of Vilnius’ Lower Castle (the Royal Palace) most debates are generated by the idea to imitate the restoration of the old facades of the palace. Several solutions are offered for rebuilding. The first one is to stay with the 19th-century romanticist method of restoration, while the second one is to opt for a contemporary method of the preservation of the monument. The definition of the heritage restoration works, their concept and the application of the main methods in the international documents of heritage protection and heritage restoration – the Athens Charter (1931) and the Venice Charter (1964) – emphasise the authenticity of monuments and reject any imitation. The works of restoration should not be carried out in the absence of reasonable data and iconographic materials, while the lost parts of a monument should be rebuilt with contemporary materials and in contemporary forms. However, the requirements of the restoration of historic monuments are disregarded in the plans of the restoration of the Royal Palace. The Royal Palace is planned to be restored as “an exact historic copy”. It is planned that the new Royal Palace and Vilnius Cathedral will form an architectural ensemble. When a much larger building is built at the Cathedral, the architectural view of the square will essentially change. The Cathedral will lose its dominant role in the composition, while Gediminas’ Castle Hill, the ruins of the Higher Castle, as well as the main symbol of the capital – the Gediminas Tower will not be seen from the square. The article expresses concern that the rebuilt Royal Palace does not turn into a cheap falsification. It argues for the preservation of the true monuments of the Lithuanian history and the true symbols of statehood.