Hin zur litauischen Idylle - Endrius Borchertas' politische Agenda für das Memelgebiet
LTStraipsnyje publikuojamas Klaipėdos krašto seimelio nario Endriaus Borcherto (gimė 1891 metais Tilžėje – mirė 1957 metais Karagandoje, Kazachstane) pasirašyto dokumento „Pro memoria“ vertimas į vokiečių kalbą. Tai 1932 metų gegužės 20 diena datuotas dokumentas, susidedantis iš 19 mašinraščio puslapių. Dokumentas saugomas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje. Dokumentu Borcherto siekiama išanalizuoti lietuvių politinių nesėkmių Klaipėdos krašte priežastis ir pasiūlyti būdus ir priemones padėčiai ištaisyti. „Pro memoria“ yra vertingas dokumentas, atskleidžiantis sudėtingas Lietuvos valdomo autonominio Klaipėdos krašto realijas ir problemas. Klaipėdos kraštą Lietuva prisijungė po 1923 metų sausio 15 dieną surengto sukilimo. Nors Lietuva pagal išgales stengėsi integruoti Klaipėdos kraštą politiškai, kultūriškai, tačiau nesuprasdama Mažosios Lietuvos regiono gyventojų mentaliteto darė nemažai lemtingų klaidų. 1932 metų rinkimai nebuvo kova tarp trijų ar keturių partijų dėl didesnio mandatų skaičiaus, tai buvo kova tarp dviejų tautų – lietuvių ir vokiečių. Klaipėdos kraštą vokiečiai valdė daugiau nei penkis šimtmečius ir vietiniams gyventojams įskiepijo vokiškumą. Lietuvių tautinis susipratimas Klaipėdos krašte yra labai mažas: lietuviškai kalbantis laukininkas, paklaustas, kokios tautybės yra, atsako, kad „memelenderis“ arba „vokietis“. Tik tautinis judėjimas gali sulietuvinti Klaipėdos kraštą.
ENThe translation of a document “Pro memoria” into German that was signed by Endrius Borchertas (born in 1891 in Tilžė and passed away in 1957 in Karaganda, Kazakhstan), a member of the Parliament of the Klaipėda region, is published in the article. It is dated at 20 May 1932 and consists of 19 typewritten pages. The document is kept in the Museum of Lithuania Minor in Klaipėda. With this document Bochertas tried to make an analysis of causes of all Lithuanian political misfortunes in Klaipėda area and to propose the ways and means for making the situation better. “Pro memoria” is a valuable document that reveals complicated realia and problems of the autonomous Klaipėda region that was ruled by Lithuania. Lithuania had attached Klaipėda to its territory after the revolt on 15 January 1923. Although Lithuania tried to politically and culturally integrate Klaipėda region, it made a lot of critical mistakes because it did not understand the mentality of the people from Lithuania Minor. The 1932 election was not a fight between 3 or 4 parties because of more mandates, it was a fight between two nations: Lithuanians and Germans. The Klaipėda region was ruled by Germans for more than five centuries and the German spirit was indoctrinated to the locals. The Lithuanian national consciousness in the Klaipėda region was very low: a person who worked in fields and who talked Lithuanian when asked of his nation used to say that he was a “memelland” or “a German”. Only the national movement is able to make the Klaipėda region a Lithuanian region again.
