Žymų ir vidutinį protinį atsilikimą turinčių vaikų savivokos plėtimo galimybės meniniame procese

LTStraipsnyje siekta atskleisti, kaip meniniame procese, dirbant su žymų ir vidutinį protinį atsilikimą turinčiais vaikais ir panaudojant meno priemones, pasireiškia savivoka, kuri priklauso nuo raidos etapo. Keliama hipotezė, kad, kryptingai taikant individualios meninės veiklos programą, galima daryti poveikį žymios ir vidutinės protinės negalės ugdytinių raidai. Tikrinant šią hipotezę ir įgyvendinant iškeltus uždavinius, siekta kurti individualias meninės veiklos programas; adaptuoti raidos dailės terapijos metodus; atlikti individualių atvejų aprašymų ir piešinių lyginamąją (komparatyvistinę) analizę. Atskleista, kad savivokos ugdymas yra vienas iš esminių neįgalaus vaiko poreikių. Normalios raidos vaikai siekia savivokos lygmens be specialaus ugdymo. Specialių poreikių ugdytiniui turėtų būti sudaryta programa šiam tikslui siekti. Meniniame procese atsiskleidžia neįgalaus vaiko savivokos bruožai. Todėl šio proceso metu galime stebėti savivokos pokyčius netgi labai žymų protinį atsilikimą turinčių ugdytinių raiškoje. Žymią ir vidutinę protinę negalę turinčių asmenų savivokos lygmuo atitinka kūdikystės, ankstyvosios ir vidurinės vaikystės amžių, būdingą normaliai raidai. Pastarajame amžiuje savivoka atspindi kūno potyrius, suvokimą bei pirmuosius asmeninius išgyvenimus, kurie įgalina rastis santykiui AŠ ir KITI. Todėl tikslinga, ugdant žymią ir vidutinę protinę negalę turinčių asmenų savivoką, formuluoti ugdymo tikslą, orientuotą į bendrą kūno suvokimą. Ugdant savivoką, šio tikslo turėtų siekti visa pedagogų komanda, dirbanti su protinio atsilikimo vaikais.Reikšminiai žodžiai: Savivoka; Neįgalus vaikas; Meninė veikla; Sence of self; Disabled child; Artistic activities.

ENDevelopment of the body concept, of the awareness of one's body is one of the most basic needs of the child with disabilities. Children that are developing normally, usually acquire this awareness without special focus or education. But children with disabilities develop differently. A lot of them have some distorted concepts of themselves, both physically or emotionally. Developing a sence of self of the children with severe or moderate mental retardation through art experience is still an unresearched field in a Lithuanian pedagogics. Self-awareness is for the first time differentiated as the independent research object and analysed in the context of an art process. Article reveals the urgency and methodics of this research and describes the regularity of the findings. [From the publication]