Lietuviškos knygos raida 1795-1864 metais : disertacija

LTDarbo objektas yra Didžiosios Lietuvos lietuviškos knygos ir asmenų, įmonių bei įstaigų, susijusių su knygų gamyba, leidyba ir platinimu, veikla. Knygos suvokiamos plačiąja prasme, joms priskiriant muzikos, meno leidinius, lapelius, brošiūras bei knygas. Didžiosios Lietuvos knygomis laikomi spaudiniai, skirti vietos gyventojų poreikiams patenkinti. Jos nustatomos pagal adresatą, spausdinimo vietą, turinį, autorius, raidyną. Disertacijoje aptariamos 585 lietuviškos knygos, pasirodžiusios nuo 1795 m. iki 1864 m., išskyrus rusišku raidynu išspausdintus tris leidinius 1864 m., žymėjusius spaudos draudimo pradžią Lietuvoje. Statistinės apskaitos vienetu tapo ne knygos pavadinimas, bet atskiras jos leidimas. Darbo dalykas yra lietuviškų knygų ir knygininkystės (knygų leidybos, gamybos ir platinimo) procesų raida, tuos procesus vertinant praktinės veiklos organizavimo ir socialinės-kultūrinės reikšmės aspektu. Knyga laikoma sudėtine lietuvių kultūros istorijos dalimi, asmenų, susijusių su jos gamyba ir realizavimu, kūrybinės veiklos produktu. Darbo mokslinį naujumą sudaro tai, kad disertacijoje pirmą kartą kompleksiškai analizuojama knygos ir knygininkystės raidą 1795-1864 metais. Dalis darbe panaudotų dokumentų apie spaudos kontrolės įstaigų, spaustuvių, knygynų veiklą, kai kuriuos lietuvių raštijos veikėjus į mokslinę apyvartą įvesti pirmą kartą, patikslinti ankstesnių tyrinėtojų teiginiai bei jų pateigta faktografija. Panaudojus knygų repertuaro statistinės analizės duomenis, šaltinius ir literatūrą, išaiškinti žymiausi lietuviškų knygų leidėjai, spaustuvės, prekybos įstaigos bei knygininkystės darbuotojai.Reikšminiai žodžiai: Knygos istorija; Knygų leidyba; Knygų prekyba; Lietuviški leidiniai; Knygotyra.