Resource availability, planning rigidity and Realpolitik in Lithuanian forest utilization

• Brukas, Vilis
• Kuliešis, Andrius
• Sallnäs, Ola
• Linkevičius, Edgaras

LTAugant įtampai tarp įvairių miško naudotojų grupių Lietuvoje, tampa aktualu įvertinti faktinius miško išteklius ir miško naudojimo interesus. Straipsnyje siekiama pateikti esamo ir potencialaus miško naudojimo holistinį įvertinimą ir aptarti galimus kelius praplėsti miško naudojimo politiką. Lietuvą galima laikyti šalimi, kurioje vis dar trūksta aiškios vizijos, ar miškai turi būti naudojami intensyviai, dedant pastangas didinti sektoriaus indėlį į šalies ekonomiką, ar palikti daugiau miškų natūraliai vystytis, pagrindiniu prioritetu iškeliant aplinkosaugos vertybes ir tarptautinį prestižą. Toks išdėstymas pagal svarbą sukelia pagrindinių suinteresuotų asmenų konfliktą. Bet kuriuo atveju yra svarbu turėti tikslią informaciją apie išteklius. Palyginus pagal regionus, potencialus Lietuvos miškų produktyvumas yra žymiai aukštesnis, nei Skandinavijos. Jei Lietuva pasieks tokį patį naudojimo intensyvumą, koks dabar yra Suomijoje ir Švedijoje, miškų kirtimai padidės žymiai, maždaug 10–20 proc. Kiek tai realu esant šiandieninei politinei realijai? Šiuo metu vyrauja miškų kaupimo nuostata. Nors toks tikslas didele dalimi yra pasenęs, vos keli vietiniai ekspertai jį kvestionuoja. Didele dalimi tai galima paaiškinti didžiule tradicijų ir mokymo įtaka. Profesionalią ideologiją ir su ja susijusį planavimą galima pakeisti, jei galingos suinteresuotos šalys inicijuotų atitinkamus pokyčius. Dabar apibendrinant dvi nepriklausomos Lietuvos miškininkystės dekadas galima teigti, kad augo saugomų teritorijų skaičius ir pradėtos taikyti labiau į aplinką orientuotos miškininkystės praktikos.Reikšminiai žodžiai: Medienos kirtimas; Miško kirtimas; Miško politika; Miško tarpininkai; Miškų panaudojimo politika; Miškų tarpininkai; Vadybos planavimas; Forest policy; Forest stakeholders; Lithuania; Management planning; Timber harvesting.

ENAs tensions among diverse forest-use interests in Lithuania are on the rise, this study examines the actual resource availability, the underlying planning approaches and the pertinent policy arena. Two 5-year cycles of sampling-based forest inventory provide accurate data showing that the overall timber harvest/increment ratio (or utilization intensity) is 61%. Utilization intensity is similar in state and private forests. It could potentially be raised to 70-80%, with due account for environmental values. Such an increase is inhibited by rigid routines of forest management planning, involving inflexible rotation ages and cutting norms. Age-class analysis indicates that the current planning practice counters its underlying aim of achieving a long-term even flow of timber. According to a survey of key forest stakeholders, those who directly benefit from forest utilization have a weak position in the policy arena, the dominant powers being vested in the national forestry authorities. State forest enterprises have to follow restrictive plans from above, private forest owners are constrained by stern regulations and suffer from the bad image caused by the persistent myth of overuse in private forests. More rational management of Lithuanian forests is hardly possible without major shifts in the institutional set-up accompanied by transformation of the professional ideology. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics