Integruoti neįgalūs vaikai : sveikatos priežiūra ir gyvensena

LTStraipsnyje nagrinėjamos neįgalių integruotų vaikų sveikatos aplinkos problemos. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas numato užtikrinti visiems vaikams tinkamą sveikatos priežiūrą, už kurios organizavimą atsakinga valstybė ir savivaldybių švietimo ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos. Surinkti duomenys apie 335 Šiaulių miesto ir rajono 33-ijose bendrojo lavinimo mokyklose integruotų vaikų sveikatos aplinką ir priežiūrą. Tyrimo duomenų analizė rodo, kad sveikatos aplinka ir sveikatos priežiūra iš esmės tenkina integruotų į bendrojo lavinimo sistemą neįgalių vaikų poreikius. Jų sveikata ir problemos, susijusios su ja, panašios kaip ir vaikų, neturinčių specialiųjų poreikių. Du trečdaliai integruotų vaikų bendrojo lavinimo mokykloje jaučiasi gerai ir tik penktadalis joje nepritapę. Kas penktas vaikas, integruotas į bendrojo lavinimo sistemą, negauna specialiojo pedagogo pagalbos, nors, jo teigimu, ji jam reikalinga. Pusei integruotų vaikų specialiesiems ugdymo poreikiams (specialiojo pedagogo pagalba) tenkinti bendrojo lavinimo mokykloje vidutiniškai skiriamos dvi valandos per savaitę, o trečdaliui – ir daugiau. 18,9% integruotų vaikų šios pagalbos negauna. Mergaičių poreikiai tenkinami geriau nei berniukų. Integruoti neįgalūs vaikai mokosi vidutiniškai. Neabejotina, kad viena iš svarbesnių ugdymo problemų yra labai sunkios mokymo programos. Kai kurie respondentai tai sieja su pernelyg dideliu pamokų skaičiumi. Nurodoma papildomo ir specialiojo ugdymo stoka, netinkamos auklėtojo ir pedagogo asmeninės savybės. <...>Integruotų neįgalių vaikų laisvalaikis įvairus, tačiau ne visada racionalus ir atitinkantis higienos rekomendacijas. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Neįgalieji; Vaikai; Priežiūra; Sveikata; Gyvensena.

ENThe article analyses the problems of health environment of integrated children with disability. Data were collected about the health environment and care of 335 children of Šiauliai City and District in 35 comprehensive schools. The data analysis showed that the health environment and care essentially fulfils the needs of children with disability integrated into the general education system. Their health and related problems are similar to those of the children without special needs. Two thirds of the children integrated in the comprehensive school feel fine and only a fifth fails to fit in. Every fifth child integrated into the general education system does not receive help from a special teacher although, in his/her opinion, such help is required. Half of the children integrated into the programme for special nurturing needs (assistance of a special teacher) in the comprehensive school have in average two hours per week, and a third even more time. Such help is not provided to 18.9% of the integrated children. The needs of girls are satisfied better than those of the boys. The integrated children with disability have average grades. Without any doubt, one of the most important education problems lies in remarkably difficult school programs. Some of the respondents consider this to be due to too great the number of classes, lack of additional or special education, unsuitable personal characteristics of the teacher. Free time of the integrated children with disability varies, but it is not always rational and in conformity with hygiene recommendations.