LTLietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) Joniškėlio bandymų stotyje 2007-2008 m. sunkaus priemolio glėjiškame rudžemyje (Gleyic Cambisol) atliktų tyrimų tikslas - įvertinti aplinkosauginius ir agronominius veiksnius, lemiančius kokybiškų ekologiškų maistinių kviečių auginimo galimybes Šiaurės Lietuvoje. Nustatyta, kad Šiaurės Lietuvos regione vyrauja ekologiniai augalininkystės ūkiai, kuriuose yra maža augalų įvairovė, dominuoja migliniai javai, todėl sunku gamybą orientuoti į uždarą maisto medžiagų apytakos ciklą dėl azoto stokos užauginti labai gerų maistinių savybių ekologiškus grūdus. Pupinių žolių biologinio azoto panaudojimas ekologinėje javų sėjomainoje leidžia žieminių kviečių grūdų derlių padidinti 2,62-2,92 t ha', palyginti su miglinių žolių priešsėliu. Įterpus 1 kg ha' pupinių augalų biomasės azoto, po jų auginamų kviečių grūdų derlingumas padidėja 0,011 ha', o slapiojo glitimo kiekis žieminių kviečių grūdų miltuose padidėjo 0,02 proc. vnt.
ENThe aim of the research carried out at Joniškėlis Experimental Station of the Lithuanian Research centre for Agriculture and Forest in 2007–2008 was to define environmental and agronomic factors influencing ecologic wheat growing in northern Lithuania. It has been established that ecological farms with a scarce variety of plants prevail in northern Lithuania. These are the territories with cereal crops dominating. Therefore, it is difficult to orient the production towards the closed cycle of the circulation of nutrients, to cultivate ecological wheat grains with very good technological (nutritional) properties due to the lack of nitrogen. Application of the biological nitrogen of legume grasses in ecological crop rotation allows to increase the yield of winter crops by 2.62–2.92 t ha’, if compared to cases when the preceding crop is cereal crop. According to statistical analysis, wheat cereal productivity increased by 0.01 t ha-1 after incorporation of 1kg ha-1 nitrogen of legume crops biomass.