LTStraipsnio tikslas yra nustatyti, ar didesnė autonomija – vienas iš naujosios viešosios vadybos pagrindinių principų reformuojant viešojo sektoriaus paslaugų teikėjus, tarp jų ir viešąjį sektorių, – įnešė geresnį darbo efektyvumą ir paslaugų kokybę. Buvo tirtos Lietuvos profesinės mokyklos. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugumoje mokyklų didesnė autonomija pagerino lavinimo efektyvumą ir kokybę (o taip pat sąlygas kokybei gerinti). Tačiau reformuotose mokyklose nebuvo rasta įrodymų, kad tam tikros efektyvumą ar kokybę gerinančios priemonės būtų kuo nors ypatingos. Nustatyta, kad pasikeitusi mokyklų struktūra sukūrė sąlygas geresniam efektyvumui. Daugumai autonominių mokyklų geriau sekasi pritraukti lėšas iš fizinių ir juridinių asmenų, kurias galima lengviau išleisti esant labiau autonomiškai struktūrai. Tokio tipo aukštesnės pajamos prisideda tiek prie mokyklos darbo efektyvumo, tiek prie paslaugų kokybės. Galima teigti, kad aukštesnės pajamos buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs reformuotų mokyklų sėkmę. Šią prielaidą patvirtina faktas, kad biudžetinės mokyklos palyginimo grupėje susitvarkė geriau, negu viešos ne pelno siekiančios mokyklos skaičiuojant pagal visus efektyvumo ir netiesioginius kokybės kriterijus. Tačiau pagal tiesioginius kokybės kriterijus – baigusių mokyklas bedarbių registraciją – netgi biudžetinės mokyklos, turinčios didesnes pajamas, nedirbo geriau, negu dauguma autonominių mokyklų, turinčių žemesnes pajamas.
ENThe paper analyses impact of greater autonomy on efficiency of work and quality of services in public service institutions. Autonomy is one of the key principles of New Public Management that, according to the theory, increases performance in public service providers. However this assumption has been scarcely researched in practice. To narrow this gap, the experimental reform that implemented greater managerial and financial autonomy in 13 Lithuanian state vocational schools was chosen for research. In order to analyse the impact of autonomy after the reform, maximally similar institutions (those that underwent the reform and that did not) are compared using quantitative (incl. counterfactual analysis) and qualitative methods. The results indicate that institutions that have been reformed tend to have better efficiency and quality of services, even though this relationship is not causal. Moreover, the research challenges the notion that such results came from greater autonomy. Finally, the logic of the NPM of as to why more autonomous institutions perform better is also challenged.