LTStraipsnio autorė tyrinėja XVII–XVIII a. Kauno miestiečių paveikslų rinkinius, pagrinde analizuodama miesto aktų knygose išlikusius pomirtinio turto inventorius. Ji taip pat aptaria meno kūrinių aprašymo ir pardavimo būdus bei vertinimo kriterijus. Darbe atskleidžiami socialiniai ir kultūriniai veiksniai, kurie sudarė palankias sąlygas meno kolekcionavimui plisti. Straipsnyje svarstomi klausimai, susiję su meno kūrinių paklausa XVII–XVIII a. Kaune, nusakomos vyraujančios to meto meno kūrinių temos ir žanrai. Atskleidžiama, kokias funkcijas atliko meno kūrinių rinkiniai; dėmesys atkreipiamas į vieną iš svarbesnių – atminties įamžinimą. Autorė lygina XVII–XVIII a. Kauno miestiečių rinkinius su kitose LDK miestuose aptiktomis meno kolekcijomis, kurių daugiausia sukaupta Vilniuje. Kauno miestiečių rinkiniai taip pat lyginami su kitų socialinių sluoksnių atstovų – Kauno apskrities bajorų – meno kūrinių rinkiniais. Straipsnyje atskleidžiamos Kauno miestiečių kolekcionavimo tradicijos ir jų vieta LDK kultūros raidoje. Apibendrinant pažymima, jog Kauno miestiečių rinkiniuose vyravo religiniai paveikslai ir portretai. Rinkiniai atitiko bendrąsias LDK kolekcionavimo tradicijas. Fragmentiški duomenys neleido nustatyti, kad miestiečiai žvelgtų į paveikslus kaip į investiciją. Pagrindinės paveikslų rinkinių priežastys – pamaldumas ir reprezentacija. Nagrinėjamu laikotarpiu Kauno miestiečiai ryškiai prisidėjo prie aristokratijai būdingų kolekcionavimo būdų plėtros LDK.
ENThe author characterises the art collections of the Kovno burghers in the 17-18th c. mainly on the basis of posthumous property inventories included in the municipal registers. She analyses, among other things, the rules of description and distribution of the works of art and their valuation. She presents social and cultural factors that contributed to the growth of collections, and also the issues pertaining to the demand for artworks in 17th and 18th c. Kovno, prevailing themes and genres of works of art at that time, and functions performed by artistic collections, including commemorative one. The author compares the collections of Kovno townsmen in the 17th and 18th c. with other artistic collections of the period that were to be found in other towns of the Grand Duchy of Lithuania, mainly in Vilnius, and also with the collections belonging to representatives of other social strata, for instance the nobility of Kovno county. The purpose of the article is to demonstrate the place of Kovno community in the handing down of tradition and in the development of culture of the Grand Duchy of Lithuania.