Statut-konstytcja-wyrok-zwyczaj. Kilka uwag o tradycji prawnej i jej przekazywaniu w Rzeczypospolitej szlacheckiej XVI-XVII wieku

LTXVI a. buvo labai svarbus laikotarpis ne tik politinės sistemos istorijoje, bet ir Abiejų Tautų Respublikos kilmingųjų teisinės tradicijos raidai. Lietuvos įstatymų kodifikacija, nors ir labai sunkiai, bet progresuojanti Lenkijos Karūnos įstatymų unifikacija ir teisinės sistemos reformos sąlygojo reikšmingus pokyčius teisinėje sistemoje. Vyko milžiniškas įstatyminės teisės augimo šuolis, nors paprotinė teisė vis dar vaidino nemažą rolę visuomenėje, ypač Karūnoje. Straipsnyje vieni iš keliamų klausimų: ar kodifikuoti įstatymai pakeitė buvusius prieš kodifikaciją; kiek buvo paplitusi diduomenės teisinė samprata. Autorius siekia apibrėžti teisinės tradicijos terminą. Pažymima, kad kartais paprotinė teisė prieštaraudavo statutinei teisei. Siekdamas susiaurinti labai plačią temą, Adamas Moniuszko susikoncentruoja ties žemės teisės XVI a. pabaigoje – XVII a. tyrimais. Autoriaus teigimu, daug teisinės tradicijos elementų buvo lokalinio pobūdžio. Pavyzdžiui, Plocko ir Mazovijos vaivadijose pasireiškė tokio pobūdžio skirtumai, demonstruojantys, kad skirtingose teritorijose galėjo egzistuoti nevienoda teisinė tradicija. Be to, teisinė tradicija buvo mitologizuota ir paversta senosios teisės tobulumo idealo formavimu. Be to, šiame darbe plačiau yra apžvelgiama Lenkijos Karūnos teisinė situacija, nei Lietuvos, tačiau spėjama, kad tai paskatins mokslininkus domėtis šiuo klausimu ir toliau vystyti diskusiją.

ENThe 16th century was an extremely important period not only for the history of political system, but also for judicial law of the noble Commonwealth. The codifications of Lithuanian laws, a progressing - albeit with great difficulties - unification of the Polish Crown laws, and reforms of the judiciary system brought about significant changes in the legal system. There was dramatic growth in the amount of statutory law, although it should be remembered that custom law was still playing an important part, especially in the Crown. Did the codified laws supersede the laws that had been in place prior to the codification? Or was the handing down of legal traditions confined to successive editions of statutes and sets of constitutions? How widespread was the legal awareness of the nobility? What was the role played by sentences passed by the most important noble courts: the Crown Tribunal and the court of the Sejm? Such questions could be innumerable. The present article deals with some aspects of the issue, from the attempt to define the term of "legal tradition" to the indication of various aspects of its handing down, occasionally leading to the situation when the customary law was in contradiction to the statutory law. The subject matter is so broad that it was restricted - even within the narrow scope of the selected aspects - to the land law of the end of the 16th and of the 17th century. Due to the author's research experiences the text allows for a broader scope of the Crown law than the Lithuanian one, but perhaps it would encourage a further discussion on the subject.