Pirmoji lietuviška gimnazija Kaune (1915–1920 metais)
LTXIX a.–XX a. sandūroje lietuvių tautinio atgimimo sąjūdis skatino siekius puoselėti gimtąjį žodį ir kultūrą, gausinti apsišvietusių lietuvių skaičių. G. Petkevičaitė-Bitė ir J. Tumas-Vaižgantas ragino tėvynainius lavinti vaikus, tolygiai berniukus ir mergaites. Gausėjo privačių lietuviškos spaudos leidybos, švietimo draugijų rėmėjų, platus ir gerai organizuotas knygnešių tinklas per visą antrąją XIX a. pusę skleidė draudžiamą lietuvišką spaudą. Dėl nepalankių istorinių sąlygų intensyvesnė lietuvių švietimo plėtra tapo įmanoma tik Pirmojo pasaulinio karo metais – iki tol, carinei Rusijos valdžiai uždarius senąjį Vilniaus universitetą, lietuviai neturėjo jokios aukštosios mokyklos, baigusieji studijas užsienyje negalėjo likti dirbti gimtajame krašte, mokyklose dėstyta tik rusų kalba ir t. t. 1915 m., okupacinei vokiečių kariuomenei išstūmus carinę rusų armiją iš lietuvių teritorijos, atėjo palankus momentas. Straipsnyje aptariama 1915 m. Saliamono Banaičio iniciatyva įsteigta pirmoji lietuviška gimnazija Kaune, dabartinė „Aušra“. Gimnazija sujungė ir realizavo tiek tarp lietuvių inteligentijos, tiek ir tarp lietuvių moksleivių intensyvėjančias lietuvybės skatinimo, tautinio telkimosi nuotaikas, itin sustiprėjusias Kaune XX a. pradžioje. Vienas svarbiausių tuometinės visuomenės siekių – stiprinti lietuvybę, gaivinti ją ir puoselėti visuose visuomenės sluoksniuose, kelti lietuvių kultūrą ir brandinti tautinę savimonę. Tuometinė gimnazija – vienas ryškiausių lietuvybės ir kultūros sklaidos židinių Kaune.
ENAt the turn of the 19th–20th c., the movement of Lithuanian national revival was motivating to cherish the mother tongue and culture and increase the number of educated Lithuanians. G. Petkevičaitė-Bitė and J. Tumas-Vaižgantas urged their countrymen to educate children, equally boys and girls. The number of supporters of private Lithuanian publishing and education associations was increasing. A wide and well-organised net of book smugglers was spreading the prohibited Lithuanian press during all second half of the 19th c. Because of unfavourable historic conditions the development of Lithuanian education was possible only during the World War I. Until then, Lithuanians did not have a higher education school because the central government of Russia closed the old Vilnius University. Those who finished studies abroad could not work in their native lands, the lessons in schools were in Russian and etc. In 1915 when the occupation army of Germany replaced the army of tsarist Russia in the territory of Lithuanians, a favourable period had come. The article discusses an initiative of Saliamonas Banaitis of 1915 to establish the first Lithuanian gymnasium in Kaunas, the present “Aušra”. The gymnasium integrated and realised more and more intensive attitudes of Lithuanianism and gathering of the nation between Lithuanian intellectuals and students. The attitudes became especially strong at the beginning of the 20th c. At that time, one of the most important aims of the society was to strengthen Lithuanianism, recreate it and cherish in all social groups, and raise Lithuanian culture and mature the national consciousness. The gymnasium was one of the most known centres of Lithuanianism and culture in Kaunas.
