LTXX a. trečiame ir ketvirtame dešimtmečiuose Kauno kultūrinis gyvenimas gana veržliai plėtojosi: tai liudija ir vienas jo reiškinių – sparčiai gausėjančios parodos. Nuo dailės iki žemės ūkio – gana plačią temų ir formų įvairovę aprėpusios parodos buvo organizuojamos muziejuose, dailės galerijose ar salonuose ir plačiai pasklido po draugijų ir organizacijų sales, Valstybės teatrą, Meno mokyklą, Seimo, Kooperacijos bei Žemės ūkio rūmus, gana dažnai – Biržos salę, persikėlė ir į atviras miesto erdves – Žaliakalnį. Universitetas taip pat svetingai atvėrė duris dailės ekspozicijoms, jo padaliniai ar pavieniai akademinės bendruomenės nariai patys organizavo įvairias parodas. Straipsnio tikslas – ištirti 1922–1940 metais VDU vykusias parodas ir atskleisti jų visumos vaizdą, siekiant įžvelgti organizavimo paskatas bei ryšį su laikinosios sostinės kultūrine erdve. Pagrindinius tyrimo šaltinius sudaro parodų katalogai, plakatai, skelbimai, kvietimai, šiuos renginius atspindėjusi tuometinių periodinių leidinių medžiaga, memuarai. Aptariamu laikotarpiu Universitete buvo organizuotos 27 parodos, kurias, remiantis esminiais jų požymiais, sąlygiškai galima skirstyti į dvi pagrindines grupes: dailės ir spaudos bei kultūros parodas. Parodų sudėties bei turinio analizė patvirtina VDU vykusių parodų visumos reikšmę, nes jose atstovauta meno kūrėjų, spaudos leidėjų, akademinių ir kultūrinių bendrijų interesams bei siekta plačių tikslų – nuo meninių iki politinių idėjų raiškos ir skleidimo.
ENIn the 3rd and 4th decades of the 20th c., Kaunas cultural life was developing quite vigorously. It may be proved by one of its phenomena which is rapid multiplication of exhibitions, from visual arts to agricultural ones; exhibitions involved many different topics and forms and were performed in museums, art galleries or salons. They widely spread in the halls of societies and organisations, the State Theatre, Art School, Seimas, Cooperation and Agriculture Halls, quite often in the Exchange Hall and other open spaces of the town, ex.: Žaliakalnis. The university also opened its door widely to visual arts expositions; its subdivisions or individual members of academic community were organising different exhibitions on their own. An aim of the article is to make an analysis of exhibitions which took place in Vytautas Magnus University in 1922–1940 and to reveal its general view in order to discover the reasons for exhibition organisation and the relation with the cultural space of the temporary capital. The main sources of the research are catalogues, posters, commercials, and invitations to exhibitions, the material of periodicals and memoirs reflecting those events. During the mentioned period, 27 exhibitions were performed in the University. According to their main features, they may be divided into two main groups: visual arts exhibitions and press and cultural exhibitions. The composition and content analysis of exhibitions proves the importance of exhibitions which took place in VMU. The interests of artists, press publishers, academic and cultural societies were represented there. Also, it involved a wide range of aims, from the expression and spread of artistic ideals until political ones.