Lietuvos centrinio valstybės archyvo kūrimasis (1918–1921 metai)
LT1918 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėjo kurtis ir valstybės įstaigos bei institucijos. Kaunui tapus laikinąja sostine, čia kūrėsi centrinės nepriklausomos Lietuvos įstaigos. Tarp jų – ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas, kuris pirmaisiais dešimtmečiais buvo vadinamas Centraliniu valstybės archyvu (CVA). Šio straipsnio tikslas – pirminių šaltinių duomenimis papildyti apie CVA kūrimąsi rašiusių autorių pateiktus duomenis, atskleisti, kaip ir kodėl Kaune kūrėsi Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Pagrindinis dėmesys skiriamas ankstyvajam CVA kūrimosi laikotarpiui – t.y. nuo 1919 m. gegužės iki 1920 m. vasaros. Centralinio valstybės archyvo steigimo idėja bei iniciatyva kilo iš visuomenės. 1919–1921 m. Brandaus valstybinio požiūrio nei į archyvus, nei į archyvinių dokumentų valdymą nebuvo. 1921-10-19 Švietimo ministras pasirašė įsakymą dėl Centralinio valstybės archyvo steigimo. Centrinio valstybės archyvo direktorių funkcijas vykdė E. Volteris ir K. Jablonskis. Lemtingą teigiamą vaidmenį archyvo sukūrimui per du metus suvaidino dvi nepalankios aplinkybės: pirma – kad pastato Didžioji totorių 17, kur buvo nuo 1919 m. rudens įsikūręs VAK archyvas, savininkui N. Lapinui mirus, konfliktas tarp jo turto paveldėtojų ir VAK dėl nuomos mokesčio pasiekė kritinę ribą; antra – pradėjus dideliais kiekiais gabenti į Lietuvą per I pasaulinį karą išvežtąjį valstybės turtą, tame skaičiuje ir archyvinius dokumentus, paprasčiausiai nebuvo kur jį sukrauti.
ENAfter the restoration of independence of Lithuania in 1918, state offices and institutions began to establish. When Kaunas became a temporary capital, the central institutions of the independent Lithuania were established there, including the Office of the Chief Archivist of Lithuania which was called the Central State Archive (CSA) during the first decades. An aim of the article is to supplement the data of authors who write about the establishment of the CSA with the data of primary sources and to reveal how and why the Office of the Chief Archivist of Lithuania was established. The most attention is paid to the early period of the CSA establishment, i.e. from May 1919 to the summer of 1920. The establishment idea and initiative of the Central State Archive appeared in the society. In 1919–1921, there was no mature attitude of the state towards archives or the management of archival documents. On 19 October 1921, the Minister of Education signed an order regarding the establishment of the Central State Archive. The function of the head of the Central State Archive was implemented by E. Volters and K. Jablonskis. In two years two unfavourable conditions had a fatal positive role in the establishment of the archive: 1) after the death of N. Lapinas who was an owner of the building at Didžioji totorių st. 17 where the Archive of the State Archaeological Commission had established itself in autumn of 1919, the conflict regarding the rent fee between his inheritors and the Archive of the State Archaeological Commission reached a critical level; 2) it was started to convey to Lithuania the state property which was exported during the World War I in great amounts, including archival documents. There was no place to store it.
