Slaugytojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių sąsajos su psichikos sveikata ir jų valdymo padariniai: išplėstinė literatūros apžvalga

LTSlaugytojams keliami aukšti profesiniai reikalavimai, o jų kasdienę veiklą nuolat veikia įvairūs psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai. Dėl to šių veiksnių valdymas tampa būtina sveikatos priežiūros darbuotojų gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės dalimi. Straipsnyje analizuojami trys pagrindiniai psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai – darbo krūvis, darbas naktinėmis pamainomis ir emocinis krūvis – ir jų sąsajos su slaugytojų psichikos sveikata. Remiantis naujausiais moksliniais šaltiniais nagrinėjama, kaip šių veiksnių intensyvumas susijęs su didesne slaugytojų distreso, nerimo, perdegimo ir depresijos rizika ir kokios valdymo priemonės gali padėti sumažinti neigiamą poveikį sveikatai. Dėmesio skiriama darbo organizavimo, pamainų planavimo, išteklių paskirstymo ir emocinės paramos mechanizmams, užtikrinantiems psichologinį saugumą ir gerą emocinę savijautą. Literatūros apžvalga atskleidžia, kad psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai yra esminiai slaugytojų psichikos sveikatos rizikos šaltiniai. Darbo krūvis, naktinės pamainos ir emocinis krūvis didina distreso, nerimo, perdegimo ir depresijos riziką. Veiksmingas šių veiksnių valdymas yra būtinas siekiant apsaugoti darbuotojų gerovę ir užtikrinti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.Siekiant gerinti slaugytojų psichikos sveikatą rekomenduojama taikyti kompleksines priemones: optimizuoti darbo krūvį, racionaliai planuoti pamainų grafiką, visų pirma mažinant ilgalaikį naktinį darbą, stiprinti organizacinę ir socialinę paramą, diegti streso valdymo ir emocinės paramos programas. Šios priemonės padeda kurti tvarią darbo aplinką, mažinti personalo kaitą ir didinti pacientų saugumą. Reikšminiai žodžiai: slaugytojai, psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai, darbo krūvis, naktinės pamainos, emocinis krūvis, psichikos sveikata, valdymas.

ENNurses face high occupational demands, and their professional activities are continuously influenced by various psychosocial work environment factors. Consequently, managing these factors becomes a crucial component of healthcare personnel’s well-being. This article examines three primary psychosocial work environment factors—workload, night shifts, and emotional strain—and their associations with nurses’ mental health. Drawing on recent scientific literature, the study analyzes how the intensity of these factors correlates with increased risks of distress, anxiety, burnout, and depression among nurses, as well as managerial strategies that can mitigate their negative impact. Emphasis is placed on the importance of work organization, shift scheduling, resource allocation, and emotional support systems to ensure psychological safety and positive emotional well-being. The literature review reveals that psychosocial work environment factors are key contributors to nurses’ mental health risks. Workload, night shifts, and emotional burden increase the likelihood of distress, anxiety, burnout, and depression. Effective management of these factors is essential to reduce adverse effects on employee well-being and to ensure the provision of high-quality healthcare services. The review highlights that managing psychosocial factors is not only a matter of employee health but also an organizational management concern, making its integration vital for fostering a sustainable and nurse-friendly work environment.To improve nurses’ mental health, it is important to implement comprehensive managerial interventions: optimizing workload, ensuring rational shift scheduling—particularly by limiting prolonged night work—strengthening organizational support and social assistance, as well as incorporating stress management and emotional support programs. These measures contribute to creating a sustainable work environment, reducing staff turnover, and enhancing patient safety. Keywords: nurses, psychosocial work environment, workload, night shifts, emotional burden, mental health, management.