Fünfzehn Jahre der Verfassung Litauens und neue Rechtsprechung des litauischen Verfassungsgerichts

LTŽmogaus ar jo sukurto teisės akto jubiliejumi galima laikyti apvalią gyvenimo ar gyvavimo sukaktį, liudijančią tam tikrą brandą ir jos išbandymus. Šiuo požiūriu Italijos 1948 m. ar Vokietijos 1949 m. konstitucijų šešiasdešimtmečius galima vadinti jubiliejais. Lietuvos 1992 m. Konstitucija atrodo gana kukliai ar net jaunatviškai. Tačiau pati Lietuvos Respublika gyvuoja vos kelis dešimtmečius, o gausybė ankstesnių (1918-1938 ir 1990 m.) jos konstitucijų – dar trumpiau. Todėl yra pakankamas pagrindas 1992 m. Konstitucijos galiojimo 15 metų sukaktį sąlygiškai priskirti prie jubiliejinių. Ta proga žiniasklaidos priemonėse diskutuota, ar Lietuvos Konstitucija yra gera, ar neatėjo laikas ją keisti siekiant užbaigti pereinamąjį laikotarpį ir įkurti „Trečiąją Respubliką“. Panašiu klausimu, tik dėl „Ketvirtosios Respublikos“, diskutuota ir kaimyninėje Lenkijoje jos 1997 m. Konstitucijos dešimtmečio proga. Atsižvelgiant į tai verta pažymėti, kad Lietuvos ir Lenkijos pastarųjų metų konstituciniai įvykiai dažnai sutapo. Tai rodo ne tik panašūs kai kurių politinių partijų pavadinimai 'pvz., „Tvarka ir teisingumas“), bet ir kur kas reikšmingesni procesai, pavyzdžiui, susiję su naftos ieškančių ir išgaunančių įmonių apmokestinimo sumažinimu, užsitęsusiu asmens ginkluotos apsaugos reglamentavimo perkėlimu į įstatymų lygmenį ar vėlokai išplėtotu liustracijos procesu.Užsitęsęs Lenkijos naujos Konstitucijos rengimas ir priėmimas patvirtino, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Šios valstybės 1997 m. Konstitucija su tam tikromis išimtimis (pvz., pirminiu absoliučiu draudimu išduoti pilietį kitai valstybei; plg. su Lietuvos Konstitucijos 13 straipsnio 2 dalimi) yra viena iš tobuliausių Vidurio ir Rytų Europoje pagal juridinę techniką (žr., pvz., 8 straipsnio 1 dalį, 11,16 straipsnius), redakcines naujoves (žr., pvz., III skyrių „Teisės šaltiniai“), integracinės funkcijos (ją suponuojančių nuostatų) išplėtojimą. Pastarąjį aspektą atspindi, pavyzdžiui, Respublikos Prezidento veto teisė, kuriai įveikti Lenkijoje reikia net trijų penktadalių Seimo narių balsų (Lietuvoje – tik daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų) ar valstybės vadovo teisė kreiptis į Konstitucinį Tribunolą dėl Seimo priimto įstatymo patikros (tokios teisės Lietuvos valstybės vadovas neturi). Abejojant, ar Konstitucija gera, derėtų atskleisti, kas joje yra bloga. Tai darant reikėtų atsižvelgti į įvairias užsienio valstybių konstitucijas, pavyzdžiui, tai, kad Lietuvos kaimynystėje (Lenkijoje ar Rusijoje) ir toliau (Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje ar JAV) galioja gausybė valstybės prezidento įgaliojimų (ir jų panaikinimo apkaltos proceso tvarka) variantų. [...].