Žmogaus imtynės su gamta: Vaižganto "Pragiedrulių" kultūra

LTStraipsnyje siekiama aptarti Vaižganto epopėjoje „Pragiedruliai“ išreikštos kultūros sandaros bruožus, suprasti, kaip vyksta socialinių formų statyba. Steigtis „Pragiedruliuose“ yra kultūros darinių kūrimas – bendrijos mąstysenos tipo išryškinimas. Moderniosios lietuvių kultūros steigimasis kūrinyje vaizduojamas kaip kylantis iš natūralių ir istorinių resursų – tradicinės mitinės pasaulėvokos, archajiškų papročių, pirminės gamtos ir kultūros vienovės jausmo. Kultūros proceso logiką lemia ne tik aktyvi steigiamoji atskiro individo-herojaus veikla, bet ir jo daugeriopi sąryšiai su aplinka, įsitraukimas į savaimingus procesus. Vaižgantas vaizduoja kultūrą, į kurią veikėjus išveda gamtinė gyvybinė energija, kuri yra perkuriama pagal archajinius papročius. Kultūros gamtiškumo sampratą įtvirtina ir mitiniai pasakojimai apie pasaulio pradžią. Epopėjos įvykis – moderniosios lietuvių kultūros naujas steigimasis, veikėjų būdo formavimosi logika – autoritetingai pagrindžiama mitu. „Pragiedrulių“ kultūros sandaroje išryškėjo ekologiškos Vaižganto pasaulėžiūros principai: antropocentrinio požiūrio atsisakymas, holistinė pasaulio samprata, savaiminio kultūros susidarymo vaizdavimas. Autorius iškelia žaidybinį kultūrinės veiklos impulsą – mintynes su visu pasauliu: erosu, gamta, priešu. Vaižgantas teigia idėją, kad kultūra ir jos kūryba, taigi žmogaus gyvenimas, teikia daugiau džiaugsmo nei nuovargio, leidžia kiekvienam būti unikaliam, išraiškingam. Taip „Pragiedruliuose“ mėginami suderinti savaimingi, neprievartiniai kultūros vystymosi veiksniai su demokratinės santvarkos principais.

ENThe article is about the structure of the expressed culture and the building of social forms in Vaižgantas epic “Pragiedruliai”. “Pragiedruliai” reveals the building of cultural formations and the type of community thinking. The establishment of a modern Lithuanian culture is considered to be raising from natural and historic resources: traditional mythic understanding of the world, archaic customs, primary feeling of the unity of nature and culture. The logic of a cultural process is perceived not only as an establishing activity of a individual-hero but as a multiple relationship with the surroundings and involvement into self-contained processes, as well. Vaižgantas depicts culture with characters that are moved by natural vital energy and is recreated according to archaic customs. The concept of culture's nature is established by means of mythic stories about the beginning of the world, as well. The epic's action is the establishment of new, modern Lithuanian literature; the logic of the formation of characters is based on myth. The structure of “Pragiedruliai” culture reveals Vaižgantas' ecological viewpoint of the world: the rejection of an anthropocentric view, the holistic perception of the world and the image of self-creation of culture. The author reveals a playful impulse of cultural activities that is wrestling with the whole world: eros, nature and enemy. Vaižgantas states the idea that culture and creation – the human's life – give more delight than tiredness and allow everybody to be unique and expressive. In conclusion, “Pragiedruliai” reveals an attempt to combine the self-contained, free factors of cultural development and the principles of democratic regime.