Naujo didelio lituanistikos veikalo pradžia

LTRecenzijoje aptariamas 2008 m. pasirodžiusio Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus darbuotojų parengto „Lietuvos vietovardžių žodyno“ pirmasis tomas iš numatytųjų dešimties, kuriuose siekiama sistemiškai pateikti visus lietuvių gyvosios kalbos vietų vardus ir paaiškinti jų kilmę. Kadangi „Lietuvos vietovardžių žodyno“ pagrindas yra nelabai apibrėžtu terminu vadinamoji „gyvoji kalba“, į jį nedėti rašto paminkluose fiksuoti vietovardžiai, nors pastarųjų Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje yra didžiulė (apie 300 000 vienetų) kartoteka. Tačiau turimų rašytinių šaltinių vietovardžių dėjimas į tezauro tipo žodyną, recenzento nuomonei, kaip tik ir padėtų vietų vardų kilmę paaiškinti. Reikšminga tai, kad „Lietuvos vietovardžių žodyno“ rengėjai nustatė principus, kuriais bus rašomi bei skelbiami Žodyno tolimesnieji tomai. Taip pat minėtinas „Lietuvos vietovardžių žodyne“ paskelbtas onomastikos autoriteto velionio A. Vanago, tokio žodyno sumanytojo, „Įvadas“, kuriame aptarta žodyno svarba, paskirtis, vietovardžių šaltiniai, žodyno pobūdis, trumpai apžvelgta lietuvių toponimikos tyrinėjimų istorija. „Lietuvos vietovardžių žodyne“ vietovardžiai pateikiami kilminiais lizdais, t. y. į tą patį lizdą sudedami visi tos pačios kilmės (nors ir ne visai tapačios struktūros ar skirtingos darybos) vietų vardai. Recenzijoje svarstomi jos autoriui, susipažinusiam su tezauro tipo žodyno pirmuoju tomu, kilę klausimai, liečiantys žodyno sandarą, vietovardžių kilmės aiškinimą, taip pat praktinį žodyno pobūdį ir reikšmę, pavadinimą.

ENThe review is about the 1st volume of the provided 10 of “Lietuvos vietovardžių žodynas” [Lithuanian place-names dictionary] that was prepared by the employees of the Department of Names of the Institute of the Lithuanian Language which aim was to systematically present the place-names of the live Lithuanian language and describe their origin. The base of “Lietuvos vietovardžių žodynas” is the “live language” which is not a strictly determined term, therefore, it does not contain the names of places that were found in written records, although there is a huge catalogue (about 300 000 units) in the Department of Names of the Institute of the Lithuanian Language. However, according to the reviewer, the placement of place-names from written sources to a thesaurus dictionary would help to explain the names' origin. It is important that the organisers of “Lietuvos vietovardžių žodynas” determined the principles that were applied for other volumes of the Dictionary. Moreover, it contains an “Introduction” written by deceased A.Vanagas, an authority on onomastics and the mover of the dictionary; the introduction is about the importance and purpose of the dictionary, the sources of place-names, the character of the dictionary, and the history of the researches on Lithuanian toponymy. The place-names are presented in name nests according to their origin, i.e. a nest contains all place-names that have the same origin (despite their different structure or formation). The review analyses the questions that were asked by the author who was familiar to the 1st volume of the thesaurus dictionary; the questions are about the structure of the dictionary, explanation of place-names origin and the practical characteristics, significance and name of the dictionary.