Jonas Jablonskis ir lietuvių literatūra
LTJonas Jablonskis, visuomenės įsivaizduojamas kaip „sausas“ kalbininkas, jaunystėje bandė eiliuoti. 1905 metais kartu su Jonu Vileišiu ir Antanu Smetona įkūrė knygų leidimo draugiją, pavadintą „Aušros“ vardu. Iki 1906 metų, kada draugijos veikla nutrūko, spėta išleisti ir literatūros kūrinių: Dviejų Moterų drama „Parduotoji laimė“, Antano Baranausko „Anykščių šilelis“, „Lietuvių pasakos“, Aišbės (A. Kriščiukaičio) „Kas teisybė – tai ne melas, G. P. (Gabrielė Petkevičaitė-Bitė) „Krislai“, Petliuko (Petro Pundzevičiaus) „Ir pasklydo garsas po Lietuvą plačią...“ 1906 metais dar išleistas pirmasis Jono Biliūno rinkinys – J. B-no „Įvairūs apsakymėliai“. Apžvelgiant Jono Jablonskio santykius su lietuvių literatūra, susidaro įspūdis, kad pačioje veiklos pradžioje jo lyg mėginta lygiagrečiai su kalbos baru darbuotis ir literatūros istorijos užuoganose. Minėtini jo straipsniai apie Simoną Daukantą, Kajetoną ir Kiprijoną Juozapą Nezabitauskius, Joną Šliūpą. Šie straipsniai ir viena kita vėlesnė pastabėlė apie lietuvių literatūros dalykus rodo, jog Jablonskio būta perspektyvaus literatūros istoriko ir kritiko. Tačiau jis veikia įsitikino, kad, dirbdamas mokytoju ir turėdamas prieš akis ypač daug jėgų reikalaujančią lietuvių bendrinę kalbą, šių dviejų vis platėjančių sričių nepajėgs aprėpti. Tačiau vis tiek nuo literatūros per daug nenutolo: ir kaip kalbininkas Jablonskis jai nemažai nusipelnė. Labai svarbus Jablonskio darbas – Žemaitės išvedimas į plačius literatūrinius vandenis. Jablonskio redagavimai dar tebelaukia išsamaus tyrimo.
ENIn his youth Jonas Jablonskis, who is treated by the society as a linguist only, tried to rhyme. In 1905, Jablonskis together with Jonas Vileišis and Antanas Smetona had established a book publishing society “Aušra”. Until 1906, when the society terminated its activity, the following literature works were published: a drama written by Two Women “Parduotoji laimė”, Antanas Baranauskas “Anykščių šilelis”, “Lietuvių pasakos”, Aišbė (A.Kriščiukaitis) “Kas teisybė – tai ne melas”, G. P. (Gabrielė Petkevičaitė-Bitė) “Krislai”, Petliukas (Petras Pundzevičius) “Ir pasklydo garsas po Lietuvą plačią...” and the first collection of Jonas Biliūnas “Įvairūs apsakymėliai” published in 1906. When reviewing Jonas Jablonskis relationship with Lithuanian literature, the impression that at the beginning of the activity he tried to work with the linguistic bar and the history of literature in parallel appears. His articles about Simonas Daukantas, Kajetonas and Kiprijonas Juozapas Nezabitauskiai, and Jonas Šliūpas are noticeable. The articles and a few later notes about Lithuanian literature reveal that Jablonskis was a perspective historian and critic of literature. While being a teacher and working with the standard Lithuanian language that required a lot of effort, probably he became convinced that he was not able to manage with both fields that were becoming wider and wider. However, he did not grew apart from literature: Jablonskis' merits to literature are also significant. A very important Jablonskis' job was to make Žemaitė known in literature. The edited Jablonskis' works are still waiting for a comprehensive analysis.
