Economic integration and cohesion in the Baltic Sea region: a critical perspective from the Baltic States

LTStraipsnio tikslas yra pateikti daugiau nei paprastai kritišką (netgi polemišką) požiūrį, kaip suvokiamas Baltijos jūros regionas (BJR) kaip tikrai integruotas ir darnus teritorinis vienetas. Straipsnyje siekiama nustatyti ir ištirti regioninius skirtumus ir asimetrijas, kurie dingdavo iš pastarųjų metų politikos debatų, bet kurie yra esminiai, norint suprasti regiono galios santykius. Asimetrijos ir netolygumai buvo neišvengiama pradinė posovietinio BJR pozicija. Todėl natūralu, kad naujos nacionalinės valstybės žvalgėsi per Baltijos jūrą į turtingesnius Skandinavijos ir Šiaurės šalių kaimynus, ieškodamos pavyzdžių ir įkvėpimo. Praėjus dvidešimčiai metų, buvusios komunistinės valstybės liko daug skurdesnės, o konvergencijos pažangą sustabdė krizė; išlikę pagrindiniai socialiniai/kultūriniai skirtumai; integracija yra skatinama turtingų regiono šalių; nėra bendros vizijos, kaip tvarkytis su Rusija; regioninės institucijos yra silpnos diegimo požiūriu. taigi, yra daug asimetrijos ir riboti bendri interesai. Baltijos jūra yra vienas potencialiai vienijantis faktorius. Ekologinė Baltijos jūros būklė apima bendrus viso regiono interesus ir šis bendras interesas turi potencialo paskatinti kooperaciją ir integraciją. Tai patvirtino ir Helsinkio konvencijos sudarymas. Taip pat yra Baltijos jūros regiono strategija, pirma ES regioninė strategija, kuri dabar laikoma pavyzdine kitiems Europos Sąjungos makro regionams, bet krizės sąlygomis gali būti sunku rasti finansavimą.

ENThe objective of the article is to put forward a more critical than usual (even polemic) view on how the Baltic Region (BR) is perceived as a truly integrated and sustainable territorial unit. The article aims to determine and examine regional differences and asymmetry which have disappeared from political debates over the past years, yet are essential for understanding the region’s power relations. Asymmetry and inequalities were an inevitable initial position of the post-Soviet BR. Therefore, it is natural that new national states looked across the Baltic Sea at richer Scandinavian and Nordic neighbours, searching for examples and inspiration. Twenty years on, former communist states remain much poorer and the convergence progress is halted by the crisis; the major social/cultural differences remain; integration is promoted by the region’s rich countries; there is no common vision for dealing with Russia; regional authorities are weak in respect of implementation. Consequently, much asymmetry exists and common interests are limited. The Baltic Sea is a single potentially unifying factor. The ecological state of the Baltic Sea covers common interests of the whole region and this common interest has the potential to encourage cooperation and integration. This was confirmed by the adoption of the Helsinki Convention. A Baltic Region strategy, the first EU regional strategy, has also been developed. It is now considered a model for other macroregions of the European Union; however, it can be difficult to obtain funding in crisis conditions.