Dabartinė folkloro situacija Sedos parapijoje

LTSeda - šiaurės žemaičių kraštas, kurio istorinę atmintį saugo pilkapiai, akmenys, statiniai. Savaime aišku, jų - kaip materialių objektų - radimasis buvo susijęs su tenykščio žmogaus dvasiniu pasauliu, kuris į istorinį laiką įsirėžė ir įvairiomis liaudies kūrybos formomis. Ar jos, Sedos žemės dvasinės versmės, trykšta šiandien? Ar įmanoma čia rasti senosios kultūros šaltinių? Tokie klausimai kyla ne vienam šiandienos žmogui, reginčiam išeinančius kaimus ir senkančius liaudies kultūros klodus. Juk pašonėje žaižaruoja pramoninių miestų pseudokultūra, kaip ant mielių auga "sintetinis" kičo arba niekieno žmogus. Deformuojasi vertybių sistema. Tai gal mažieji žemės lopinėliai - buvę liaudies kultūros šaknų centrai - dar alsuoja? Realybė - mūsų laikas, nuo kurio nereikėtų bėgti - įdomi. Mat Seda, kaip viena iš dvasingiausių Žemaitijos vietų, gali būti pereinamojo kultūrinio laikotarpio pavyzdys, nesibaigiąs drauge su XX amžiumi. [Iš teksto, p. 282].

ENThough the tradition of the folklore is nearly dead in the hearts of the town dwellers, it is still alive in the human beings of the etnographical folk group “Rimuliai" ("Rėmolee"). The name of the folk group brings its roots from the glorious mound-hill of Seda (the mound-hill is a fortified hill which was very common for the middle ages of Samogitia’s region). They sing the old songs of their predecessors "Jau saulelė", “Oi kleve kleveli", "Strielčikas" seriously and calmly. They dance old manner dances “Vajaunas", "Blezdingėlė" and another ones and visit concert halls all over Lithuania. The folk group "Rimoliai" tends to join the past and the future, and to get the power and wisdom from the local cultural tradition.