Genius and demographics in modern Jewish history
LTStudijoje lyginamos Mendelssohno ir Gaono pasaulėžiūros platesniame to meto kultūros kontekste ir siekiama parodyti, kad jų pažiūros vertinamos perdėm vienpusiškai. Gaono ir Mendelssohno įnašas į naująją žydų istoriją neteisingai interpretuotas dėl griežto skirstymo į tai, kas „modernu“ ir kas „tradiciška“, nesistengiant surasti kultūriškai jautresnio metodo, kuris jų idėjas atskleistų unikalioje ir skirtingoje Vilniaus ir Berlyno socialinėje aplinkoje. Pirmoje studijos dalyje aptariamas Gaono ir Mendelssohno intelektualinis ir socialinis pasaulis Vilniuje ir Berlyne. Antroje dalyje lyginamos skirtinguose kontekstuose sukurtos egzegetinės teorijos. Trečioje dalyje parodoma, kodėl jų pažiūros ir skirtingos demografinės situacijos skatina rekonceptualizuoti tai, kas vadinama žydų „modernybe“. Studijoje atskleisti dviejų žymių figūrų skirtumai rodo, kad XVIII a. pabaigoje Vakarų bei Rytų Europos žydai reprezentuoja du modernios žydų patirties polius. Gaonas ir žydų Sokratas įkūnija du skirtingus genijaus tipus žydų istorijoje. Mendelssohnas sukūrė modelį XIX a. Vakarų Europos žydams, kurie gyveno kaip mažuma. Gaono intelektinis palikimas lėmė gilius struktūrinius pokyčius Rytų Europos žydų gyvenime, tačiau šie pokyčiai daugeliu atveju neatitiko vadinamojo sekuliarizacijos proceso. Gaonas sukūrė modelį XIX a. Rytų Europos žydams, kurie gyveno kaip dauguma – kurie paliko savo namus, kad galėtų su savo bendraamžiais mokytis rabinų mokyklose, kurie niekino Rusijos valstybę ir su viltimi žvelgė į Palestiną, ir kurie prisijungė prie kitų politinių judėjimų.
ENResearch compares world outlooks of Mendelssohn and Gaon in the broader context of culture of those times and seeks to show that assessments of their views are way too one-sided. The contribution of Mendelssohn and Gaon to the modern history of Jews is misinterpreted due to the strict division into what is “modern” and what is “traditional” without trying to find a culturally more sensitive approach which would reveal their ideas in the unique and different social environment of Vilnius and Berlin. The first part of research discusses the intellectual and social world of Gaon and Mendelssohn in Vilnius and Berlin. The second part compares exegetical theories created in different contexts. The third part shows why their views and different demographic situations encourage to re-conceptualize what the Jews call “modernity”. Differences between two famous figures revealed by research show that at the end of the 18th c. Western and Eastern European Jews represented two poles of the modern Jewish experience. Gaon and Jewish Socrates embody two different types of the genius in history of the Jews. Mendelssohn created a model for Western European Jews of the 19th c. who lived as a minority. Gaon’s intellectual legacy lead to profound structural changes in life of Eastern European Jews, though most cases of these changes did not correspond to the so-called process of secularization. Gaon created a model for Eastern European Jews of the 19th c. who lived as a majority – who left their homes to be able to learn with their peers in rabbinical schools, who despised the Russian state and were hopefully looking to Palestine and who joined other political movements.
