Writing the art history of the city : from nationalism to multiculturalism

LTModerniame pasaulyje daugianacionalinė visuomenė, kuri XIX ir XX a. dažnai traktuota kaip nacionalinių konfliktų ir karų priežastis, išlieka probleminiu klausimu nagrinėjant daugelio tautų sąsajas. Šiomis dienomis Lietuvos multietniškumas yra suprantamas kaip istorinis fenomenas, kuris praturtina kultūrą, ir kaip politinė formulė, padedanti suvienyti naciją, t.y. lietuvius ir tautines mažumas, kurios per amžius gyveno Lietuvos teritorijoje ir kūrė bendrą kultūrą. Vilnius – daugianacionalinis miestas, jo situacija XX a. buvo panaši į daugelio kitų centrinės, rytinės ir šiaurės Europos miestų. Todėl Vilniaus miesto meno istorijos tyrimas gali praversti studijuojant kitų miestų meno istoriją. Šiame straipsnyje analizuojami pokyčiai Lietuvos meno istorijoje, įvykę XXI a. pirmąjį dešimtmetį. Iš esmės jame nagrinėjamas naujas disciplininis diskursas, grindžiamas perėjimu nuo nacionalinio kanono prie multinacionalinės meno istorijos. Straipsnis supažindina su idėjomis, kilusiomis autorei berašant jos studiją „Menas Vilniuje, 1900-1915“ (2008). Tyrimas fokusuojamas ties Vilniaus meniniu gyvenimu (parodos, kolekcijos, meno draugijos, meno mokyklos, meno ideologijos, lyderiai, meno kritika ir kt.) ir atskleidžiama kontraversiška bei dinamiška daugianacionalinio meno scena, susidedanti iš keturių pagrindinių etninių grupių – lenkų, lietuvių, žydų ir rusų. Pasakojimas apima pliuralistinės kultūrinės įvairovės rekonstrukciją ir parodo įvairių nacionalinių perspektyvų logiką.Reikšminiai žodžiai: Daugiatautis miestas; Meno istorija; Multikultūrinis; Nacionalinis menas; Tarpkultūrinė komunikacija; Vilniaus istorija; Vilniaus meninė kultūra; Vilnius; 20 amžius; Art history; Artistic culture of Vilnius; Early 20th century; History of Vilnius; Intercultural communication; Multicultural; Multicultural town; National art; Vilnius.

ENThis article is focused on the changes in Lithuanian art history during the first decade of the twenty-first century. Specifically, it deals with a new disciplinary discourse that is based on the transition from the national canon to a multinational history of art. The article presents a kind of sequel to the ideas raised by the author in her study Art in Vilnius, 1900-1915 (2008). The research is focused on the artistic life in Vilnius (exhibitions, collections, art societies, art schools, art ideologies, leaders, art criticism, etc.) and reveals a controversial and dynamic multinational art scene comprised of four main ethnic groups – Polish, Lithuanian, Jewish, and Russian. The narrative involves a reconstruction of pluralistic cultural diversity and shows the logic of the various national perspectives. [From the publication]