'Frends is olvais velcome to Lithuania': the location of contemporary Lithuanian art

LTAtvejo analizei pasirinkus šiuolaikinių Lietuvos menininkų kolektyvo Akademinę mokymo grupę, šiame straipsnyje atskleidžiamas būdas, kurį naudojant buvo išsiderėta Lietuvos meno vieta tarptautinėse meno parodose, naudojant įvairias geografines ribas. Kam priskirtinas Lietuvos menas – Rytų Europos, Šiaurės, Baltų ar nacionalinio meno naratyvui? Autorė įsitikinusi, kad poreikis taikyti naują kritinę nacionalinės meno istorijos formą daro įtaką sudėtingai erdvinių ir politinių sąveikų krypčiai. Kol skiriamas ypatingas dėmesys vietos dinamikai, lokališkumui ir istorijai, straipsnyje aptariami Lietuvos meno pavyzdžiai gali būti prieinami tarptautinei auditorijai. Jie gali padėti perrašyti nacionalines meno istorijas kaip naratyvą, kuris apima vietos dinamiką ir jėgą dabartinėje Lietuvoje ir Europoje. Autorės pasirinktas modelis priklauso nuo naujo geografiškai orientuotų autorių darbo, kurie teigia, kad originalus geografinio meno (tai – menas, charakterizuojantis meno kūrinius pagal nacionalinius stilius ir pagal žinoviškumo formą) supratimas gali būti neproduktyvus dabartinėje meno istorijoje. Nepaisant to, jie tvirtina išlikus būtinybę išdėstyti meno kūrinius geopolitiškai, kad tinkamai pagrįsti meninę veiklą pakraščių lokacijose. Pasirinkus parodos formatą kaip meno istorinės produkcijos tipą, šiame straipsnyje keliamas tikslas – atsižvelgti į galimas Lietuvos meno geografines ir politines ribas, kurios gali lemti jo sudėtingumą ir kritinę reikšmę tarptautiniame kontekste.

ENTaking the work of the contemporary Lithuanian artist collective Academic Training Group as a case study, this article charts the way in which the place of Lithuanian art has been negotiated through international art exhibitions using various geographical frames. What does the subsumption of Lithuanian art into narratives of Eastern European, Nordic, Baltic or national art histories affirm or deny? Following the recent writings of Polish art historian Piotr Piotrowski, I argue for the need to write a new critical form of national art history; one that, although ‘provincial’, takes into account the impact of a complex vector of spatial and political interactions that has itself been one of the critical strengths of contemporary Lithuanian art production.