Nadbałtyckie Zakopane: Połąga w czasach Tyszkiewiczów

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Nadbałtyckie Zakopane: Połąga w czasach Tyszkiewiczów
Alternative Title:
Zakopanie on the Baltic. Palanga in the times of the Tyszkiewiczs
Publication Data:
Warszawa : Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk ; 2011.
Pages:
405 p
Contents:
Wstęp — Stan badań — Podziękowania — Historia miejscowości — Początki uzdrowiska — Rezydencja: Pałac; Park — Uzdrowisko: Założenie; Urbanistyka uzdrowiska; Dom zdrojowy tzw. Stary; Projekty domu zdrojowego „Kiejstut“; Budynek teatru; Zakład kąpielowy (łazienki ciepłe); Molo; Urządzenia kąpielowe; Wille i pensjonaty — Miasto: Kościół parafialny — Organizacja uzdrowiska: Przyjazd; Życie codzienne i rozrywki; Teatr; Muzyka; Organizacje i stowarzyszenia; Reklama i popularyzacja — Goście: Władysław Reymont; Lucjan Rydel; Stanisław Witkiewicz; Leon Wyczółkowski; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis — Zakończenie — Epilog — Aneks Połaga w literaturze pięknej: Silvestras Valiūnas, [List do przyjaciela 0 kąpielach morskich w Połądze]; Silvestras Valiūnas, Biruta (tłum. W. Jucewicz); Wincenty Poi, Placówka pod Birutą; Józef Ignacy Kraszewski, Anafielas. Księga III: Witoldowe boje (fragment); Józef Ignacy Kraszewski, Biruta; Stanisław Witkiewicz, Lato w Połądze; Mieczysław Harusewicz, Za carskich czasów i po wyzwoleniu (fragment); Maironis, Znad Biruty (fragmenty); Miłosz Faliński (Eleonora Bucewiczowa), Na Bursztynowem Wybrzeżu. Bałtycka legenda staro-żmudzka. Dramat w 3 aktach z ludowego podania; Bronisław Kopczyński, Przy lampce naftowej (fragment); Ludwika Życka, Z morskiego brzegu w Poiądze; Ludwika Życka, Z rytmem fal w Połądze; Aleksander Zelwerowicz, Gawędy starego komedianta (fragment) — Summary — Archiwa i źródła niepublikowane — Bibliografia — Indeks nazwisk — Indeks miejscowości — Źródła ilustracji.
Other Editions:
Pabaltijo Zakopanė: Palanga Tyszkiewiczių laikais Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2014. 399 p
Summary / Abstract:

LTŽinomas Lietuvos pajūrio kurortas – Palanga – buvo populiarus jau tarpukario laikotarpiu. Jis buvo reikšmingas ne tik nepriklausomos Lietuvos kultūrai ir kalbai, bet kartu svarbus ir lenkiškos kultūros centras XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. 1891 m. buvo lūžiniai metai Palangos istorijoje, nes tuo metu Palangos dvaro savininku tapo Feliksas Tiškevičius, kuris kartu su savo žmona Antanina Kožbok-Loncka, nusprendė kurortą paversti savo pagrindine rezidencija, atitinkančia europietiškus standartus. „Baltijos Zakopanės“ įkūrimo koncepcijos pagrindinė ašis buvo dviejų teritorijų, t. y. Lenkijos ir Lietuvos jungtis prisimenant Abiejų Tautų Respubliką (toliau – ATR) ir jos galią. Vandens gydomųjų procedūrų namai skleidė ideologinio lenkų ir lietuvių bendrumo jausmo tęstinumo atmosferą. Visų trijų ATR padalintų teritorijų gyventojų sąmonėje Zakopanė buvo įsitvirtinusi kaip reikšminga vieta. XX a. sandūroje Zakopanė suvaidino ypatingą vaidmenį lenkų kultūros ir identiteto vystymosi procese. Palanga irgi tiko šiai rolei. 1913 m. Stanislovas Karvovskis rašė apie tai, kad reikia leisti Palangai Šiaurėje tapti tuo, kas Zakopanė yra Pietuose, ir nors žmones skiria sienos, tačiau vėl susivienyti jie gali vasarą, kai leidžiama būti drauge stiprinant ryšius, kurie susilpnėjo dėl valstybę sugriovusių politinių verpetų. Vykimui į Palangą skatinimui buvo vykdoma kampanija, paremta patriotine ir nacionaline argumentacija.

ENThe famous Lithuanian beach resort Palanga was popular back in the interwar period. It was significant not only for the culture and language of independent Lithuania, but it was also the centre of Polish culture in the late 19th c.–early 20th c. The year 1891 was the turning period in the history of Palanga, since this was the period when the estate of Palanga went to Feliks Tyszkiewicz, who, together with his wife Antanina Korzbok-Łącka, decided to make this estate their main residence corresponding to European standards. The key aspects of the establishment of the “Baltic Zakopane” were the union of the both territories, i.e. Poland and Lithuania, in remembering the Republic of the Two Nations (RTN) and its power. The house with water treatment procedures disseminated the atmosphere of the continuation of the ideological commonness between Poles and Lithuanians. Residents of the three divided territories of the RTN remembered Zakopane as a significant place. In the early 20th c., Zakopane played an important role in the process of development of Polish culture and identity. Palanga was also suitable for this role. In 1913, Stanislovas Karvovskis wrote that Palanga should become the northern Zakopane, and although, people are separated by the border, they can unite in summer thus strengthening their relations, which had weakened because of the political factors leading to the collapse of the state. A patriotic and national campaign encouraging people to go to Palanga was implemented.

ISBN:
9788389101006; 9788361385363; 9786094260612
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/30103
Updated:
2021-02-05 18:55:38
Metrics:
Views: 100
Export: